Tarnystės principai. 2019 m. birželis
Tarnauti reiškia matyti kitus Gelbėtojo akimis
Jėzus daug laiko praleisdavo su tais, kurie kažkuo skyrėsi nuo kitų; Jis matė jų dieviškąjį potencialą.
Stengdamiesi tarnauti taip, kaip Gelbėtojas, galbūt būsime paprašyti tarnauti tiems, kurie kažkuo skiriasi nuo mūsų. Tai suteikia mums galimybę mokytis ir augti.
Kultūra, išsilavinimas, rasė, materialinė padėtis, amžius, ankstesnis ar dabartinis elgesys arba kiti skirtumai gali paskatinti mus kažką teisti dar prieš su jais susipažįstant. Toks teisimas skatina išankstinį nusistatymą, dėl kurio mus įspėjo Gelbėtojas (žr. 1 Samuelio 16:7; Jono 7:24).
Ar galime nepaisyti vienas kito skirtumų ir žiūrėti vieni į kitus taip, kaip žiūri Gelbėtojas? Kaip galime išmokti mylėti kitus tokius, kokie jie yra ir kokie jie gali tapti?
Žvelgti ir mylėti
Biblijoje pasakojama apie turtingą jaunuolį, kuris paklausė, kaip gali įgyti amžinąjį gyvenimą: „Jėzus, pažvelgęs į jį, jį pamilo ir tarė: „Vieno dalyko tau trūksta: eik, parduok visa, ką turi, išdalink vargšams ir turėsi turtą danguje. Tada ateik, paimk kryžių ir sek paskui mane“ (Morkaus 10:21).
Kai vyresnysis S. Markas Palmeris iš Septyniasdešimties prieš kelerius metus studijavo šią Raštų ištrauką, jo dėmesį patraukė tam tikra šios istorijos detalė.
„Jėzus, pažvelgęs į jį, jį pamilo.“
„Išgirdęs šiuos žodžius, savo vaizduotėje išvydau ryškų vaizdą, kaip Viešpats sustoja ir pažvelgia į šį jaunuolį. Pažvelgia – lyg žvelgdamas giliai jo sielon, pamatydamas jo gerumą bei potencialą ir įžvelgdamas, ko jam labiausiai reikia.
Po to seka paprasti žodžiai – Jėzus jį pamilo. Jis pajuto nenusakomą meilę ir užuojautą šiam jaunuoliui ir dėl šios meilės bei su šia meile Jėzus paprašė jo padaryti dar daugiau. Įsivaizdavau, kaip jautėsi šis jaunuolis, apgaubtas tokia meile netgi tuomet, kai jo buvo paprašyta padaryti kai ką ypač sunkaus – parduoti visa, ką turėjo, ir išdalyti vargšams. […]
[Susimąsčiau], kaip galiu prisipildyti Kristaus meilės, kad [kiti] per mane galėtų pajusti Dievo meilę ir norą keistis? Kaip, žvelgdamas į [šalia esančius] taip, kaip į turtingą jaunuolį pažvelgė Viešpats, galėčiau juos matyti tokius, kokie jie yra išties ir kokiais jie gali tapti, o ne tik tai, ką jie daro ar ko nedaro? Kaip galiu būti panašesnis į Gelbėtoją?“1
Mokytis matyti kitus
Mokymasis matyti kitus Gelbėtojo akimis teikia didį atpildą. Štai keletas pasiūlymų, ką galime daryti, kad tai pasiektume.
-
Pažinkite juos
Stenkitės nuoširdžiai ir tikrai pažinti žmones, nepaisydami jų išorės. Atminkite, kad santykiams kurti reikia laiko ir nuoširdžių pastangų. (Žr. 2018 m. rugpjūčio mėn. Tarnystės principų straipsnį „Prasmingų santykių kūrimas“.) -
Ištirkite save
Atkreipkite dėmesį į tai, kaip galbūt sąmoningai ar nesąmoningai kažką teisiate. Pastebėkite, kokias darote prielaidas apie kitus, ir pasistenkite suprasti, kodėl juos vertinate būtent taip. -
Susilaikykite ir neteiskite
Supraskite, kad aplinkybės neapibrėžia kažkieno vertės. Įsivaizduokite save jų vietoje ir pamąstykite, kaip norėtumėte, kad panašioje situacijoje būtų elgiamasi su jumis. Nesutapatinant kažkieno pasirinkimų ar elgesio su jų vidine verte ir dieviškuoju potencialu, bus lengviau į juos žvelgti Gelbėtojo akimis. -
Melskitės, kad juos mylėtumėte
Reguliariai melskitės būtent dėl jų ir kad turėtumėte kantrybės nuoširdžiai susidraugauti. Su malda apmąstykite, kaip tarnaujate. Ar yra neatitikimų tarp to, ką jūs darote, ir to, ko jiems iš tiesų reikia?
Jėzus leido laiką su įvairiais žmonėmis: turtingais, vargšais, valdytojais ir paprastais žmonėmis. Jis dažnai būdavo neteisingai kitų teisiamas, nes jie sprendė apie Jį pagal Jo vargingas ir paprastas aplinkybes. „Kai žiūrime į jį, nėra jokio grožio, kuris mus prie jo trauktų. […] Jis buvo paniekintas, ir mes jį nieku laikėme“ (Izaijo 53:2–3).
Žvelgti kaip Kristus
Viena sesuo pasidalijo tuo, kaip ji išmoko į savo kaimynę žvelgti Kristaus akimis:
„Julija (vardas buvo pakeistas) gyveno kaimynystėje ir buvo panašu, kad neturėjo draugų. Ji visuomet atrodė liūdna ir pikta. Nepaisant to, nusprendžiau su ja susidraugauti. Ne tik atsitiktinai kartais pasilabinti, bet tapti tikra jos drauge. Kaskart ją pamačiusi užkalbindavau ir domėjausi tuo, ką ji veikė. Pamažu su ja užsimezgė draugiškas ryšys ir tai mane labai džiugino.
Kartą nusprendžiau aplankyti Juliją ir pasiteirauti, kodėl ji nusprendė nebesilankyti Bažnyčioje.
Sužinojau, kad jos šeima ir giminės gyvena toli. Jos vienintelis brolis, kuris gyveno labai toli, tik kartą metuose bendrauja su ja telefonu. Klausydamasi, kaip ji išlieja kartėlį, pyktį ir nusivylimą savo šeima ir Bažnyčia, pajutau šiai sesei stiprią begalinę užuojautą ir meilę. Jutau jos skausmą ir nusivylimą. Suvokiau, kokia ji vieniša. Tarytum išgirdau kažką už manęs kuždant: „Ir aš ją myliu. Mylėk ir gerbk ją.“
Sėdėjau ir klausiausi jos, kol ji nebeturėjo, ko pasakyti. Jaučiau jai meilę ir užuojautą. Tai sesuo, kuri nežinojo, ką reiškia būti mylima. Staiga pradėjau ją suprasti daug geriau. Padėkojau jai už tai, kad galėjome susitikti, ir apkabinusi ją išėjau jausdama jai meilę ir pagarbą. Ji niekuomet nesužinos, kaip stipriai mane paveikė tas pokalbis. Dangiškasis Tėvas atvėrė man akis ir išmokė, kad sugebu mylėti ir užjausti dar stipriau. Esu tvirtai pasiryžusi būti jai ne tik drauge, bet ir šeima.“
Būti pakviestiems į kažkieno gyvenimą yra šventa galimybė. Su malda, kantrybe ir Dvasios pagalba galime išmokti tai daryti žvelgdami Kristaus akimis.
© 2019 Intellectual Reserve, Inc. All rights reserved. Išspausdinta Lietuvoje. Tekstas anglų kalba patvirtintas 6/18. Vertimas patvirtintas 6/18. Ministering Principles, June 2019 vertimas. Lithuanian. 15767 156