2019
Koj Puas Ua Yam Tseem Ceeb No Thaum Koj Ua Kev Txhawb Pab?
Kaum Hli Ntuj Xyoo 2019


Tej Ntsiab Cai txog Kev Txhawb Pab, Kaum Hli Ntuj 2019

Koj Puas Ua Yam Tseem Ceeb No Thaum Koj Ua Kev Txhawb Pab?

Kev txhawb pab yeej yog “thaum muaj neeg zoo siab, [koj] cia li nrog lawv zoo siab” ib yam li “thaum muaj neeg quaj ntsuag, [koj] cia li nrog lawv quaj ntsuag” (Loos 12:15).

Daim Duab
ministering

Tus uas kos duab yog Augusto Zambonato

Thaum peb xav txog kev txhawb pab, yeej yooj yim xav txog qhov uas peb yuav pab cov neeg uas xav tau. Peb hais txog kev tu vaj rau tus poj ntsuam, nqa mov noj rau cov neeg mob, los sis pub nyiaj rau cov uas txom nyem. Peb nco txog Povlauj tej lus ntuas kom “nrog lawv quaj ntsuag” tiam sis peb puas tsom ntoov rau feem thib ib ntawm nqe ntawd—xwv kom “thaum muaj neeg zoo siab, … cia li nrog lawv zoo siab”? (Loos 12:15). Kev nrog cov uas peb txhawb pab zoo siab—tsis hais peb qhuas thaum lawv vam meej los sis peb pab lawv muaj kev xyiv fab thaum raug teeb meem—yog ib feem tseem ceeb ntawm kev txhawb pab zoo li tus Cawm Seej yuav ua.

Nov yog peb lub tswv yim uas yuav pab (thiab ib yam uas yuav tsum tsis txhob ua) thaum peb tsom ntsoov rau tej yam zoo Vajtswv pub qhov zoo rau peb lub neej.

1. Saib Xyuas Zoo

Bonnie H. Cordon, Koom Haum Ntxhais Hluas tus Tuam Thawj Tswj Hwm, pab peb tom taub hais tias peb yuav tsum pom cov uas peb txhawb pab—tsis yog pom lawv tej teeb meem thiab tej kev nyuaj siab xwb, tiam sis pom lawv tej kev muaj zog, tej txuj ci, thiab tej kev vam meej. Nws hais tias peb yuav tsum ua “lawv tus phab ej, thiab ib tug neeg uas lawv tso siab rau—ib tug uas paub txog lawv tej teeb meem thiab yuav txhawb nqa lawv.”1

Nyob hauv zaj lus piv txwv txog cov yaj thiab cov tshis, tus Cawm Seej hais tias cov uas nyob rau ntawm Nws sab tes xis yuav nug: “Tus Tswv, thaum twg ais peb pom koj tshaib plab peb tau muab mov rau koj noj? los sis pom koj nqhis dej thiab muab dej rau koj haus no?

“Thaum twg ais koj tuaj ua qhua peb tau hu koj los so hauv peb tsev?” (Mathais 25:37–38).

Muam Cordon hais tias, “Cov kwv tij thiab cov muam, lo lus tseem ceeb yog pom. Cov ncaj ncees pom cov uas xav tau kev pab vim lawv saib xyuas thiab pom ntsoov. Peb yeej ua zoo saib pab tau thiab nplij, ua tau koob tsheej thiab pab tau.”2

2. Nrhiav Kev Qhuas Lawv

Qhuas tej kev vam meej tsis hais qhov loj los sis qhov me. Tej zaum yog vim lawv nyiaj dhau kev mob cancer los sis tau tso tus hluas nraug tseg, vim lawv nrhiav ib txoj hauj lwm tshiab los sis nrhiav ib sab khau uas ua poob lawm, vim lawv nyob ib hlis tom qab ib tug uas lawv hlub tau tso lub ntiaj teb no tseg los sis lawv nyob ib lub lim tiam tsis noj piam thaj.

Hu kom qhuas lawv, sau ib daim ntawv rau lawv, los sis coj nws mus noj su. Thaum peb ib leeg qhia ib leeg txog peb tej koob hmoov, ris Vajtswv txiaj, thiab zoo siab txog lwm tus cov koob hmoov thiab txoj kev vam meej, peb “yuav zoo siab txog, peb cov kwv tij txoj kev xyiv fab” (Amas 30:34).

3. Pom tus Tswv Txhais Tes

Tej lub sij hawm qhov uas peb pab lwm tus zoo siab txhais hais tias peb pab lawv pom tej yam uas ua rau lawv zoo siab—txawm yog muaj tej yam zoo los yog tej yam nyuaj hauv peb lub neej. Qhov tseeb uas Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej paub peb thiab xav txhawb nqa peb yeej ua rau peb zoo siab kawg nkaus los tau.

Koj yeej pab tau lwm tus pom tus Tswv txhais tes hauv lawv lub neej thaum koj qhia tias koj twb pom li ntawd hauv koj lub neej. Cia li txaus siab qhia tias Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej tau pab koj li cas nyiaj tau thaum koj raug teeb meem. Zaj lus tim khawv no yuav pab lwm tus paub thiab lees hais tias Nws tau pab lawv li cas (saib Mauxiyas 24:14).

4. Tsis Txhob Tab Kaum Koj txoj Kev Zoo Siab

Ntshe tej lub sij hawm peb tab kaum peb txoj kev zoo siab nrog lwm tus, qhov tseem ceeb yog thaum peb tsis paub tseeb txog tej yam uas peb txawj ua kom pab lwm tus los sis tis paub peb lub neej zoo li cas. Peb tsis txawj pab lwm tus zoo siab, peb thiaj li raug ntxias kom sib piv xwb. Zoo li Thawj Tswj Hwm Quentin L. Cook ntawm Pawg Kaum Ob tug Thwj Tim qhia hais tias: “Kev muab cov koob hmoov sib piv yeej yuav ntiab kev xyiv fab tawm mus. Peb yeej tsis muaj peev xwm ris Vajtswv txiaj thiab khib lwm tus thaum tib lub sij hawm.”3

“Peb yuav tsum ua li cas kom kov yeej qhov no? Txwj Laug Jeffrey R. Holland ntawm Pawg Kaum Ob tug Thwj Tim nug. “… Peb yuav tsum suav tag nrho peb cov koob hmoov thiab qhuas lwm tus. Peb yuav tsum pab lwm tus—yog qhov uas pab txhawb yus lub siab kom muaj zog zoo tshaj plaws.”4 Peb yuav tsum tsis txhob sib piv, tiam sis peb qhuas tau cov uas peb txhawb pab. Cia li qhia lawv tej yam uas koj nyiam txog lawv los sis lawv tsev neeg.

Zoo li Povlauj qhia peb, peb txhua tus yog cov hauv Khetos lub cev, thiab “yog luag qhuas lub cev ib qho, tag nrho lub cev puav leej yuav tau ntsej muag” (1 Kauleethaus 12:26). Vim peb muaj Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej txoj kev pab, peb yuav paub txog lwm tus lub neej, qhuas lawv tej kev vam meej tsis hais qhov loj los yog qhov me los yog, pab lawv pom tau tus Tswv txhais tes, thiab kov yeej kev sib khib kom peb yuav zoo siab vim lwm tus tau koob hmoov, muaj txuj ci, thiab muaj kev zoo siab.

Lus Cim

  1. Bonnie H. Cordon, “Ua ib tug Neeg Yug Yaj,” Liahona, Kaum Ib Hlis Ntuj 2018, 75.

  2. Bonnie H. Cordon, “Ua ib tug Neeg Yug Yaj,” 75.

  3. Quentin L. Cook, “Rejoice!” Ensign, Kaum Ib Hlis Ntuj 1996, 30.

  4. Jeffrey R. Holland, “The Other Prodigal,” Liahona, Tsib Hlis Ntuj 2002, 64.

Luam