Krašto prezidentūros žinia
Kodėl sudarome sandoras ir jų laikomės
Mes, Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai, visi sudarėme sandoras ir daugeliui dar reikia sudaryti papildomų sandorų. Taigi mums būtina suprasti sandorų svarbą ir kodėl jų laikymasis yra gyvybiškai svarbus mūsų išaukštinimui.
Sandora yra šventas susitarimas tarp Dievo ir vieno žmogaus ar net žmonių grupės. Kadangi tai susitarimas su Dievu, Jis nustato konkrečias sandoros sąlygas ir žada mus palaiminti, kai vykdysime tas sąlygas. Kitaip nei dėl susitarimų, kai verslo sandorį sudaro du žmonės, dėl sandorų nesiderama. Dievas nustato taisykles, jas gerbia ir laikosi savo susitarimo dalies, jei esame paklusnūs. Jei nusprendžiame nesilaikyti sandorų, negalime gauti palaiminimų, o kartais dėl savo nepaklusnumo sulaukiame bausmės.
Jėzaus Kristaus Evangelija amžinai susijusi su sandoromis. Kad galėtume tobulėti kaip Jo mokiniai, mes turėsime sudaryti susitarimus ir laikytis jų, tai yra sandorų, kurias sudarėme su Dievu. Nėra kito būdo gyventi visiškai pagal Evangeliją ir pasiekti išaukštinimą.
Kaip žinote, visas gelbėjančias kunigystės apeigas lydi sandoros: sakramento priėmimas, Melchizedeko kunigystės gavimas (broliams) ir daugybė sandorų, kurias turime sudaryti šventoje šventykloje. Mes tikrai esame sandoros žmonės!
Grįžęs namo iš kelionės po Rytų Europos kraštą, prezidentas Nelsonas 2011 m. spalio mėn. visuotinėje konferencijoje mokė, kad „per amžius Dievas sudarydavo sandoras su Savo vaikais. Jo sandoros pasireiškia visame išgelbėjimo plane, todėl jos yra Jo Evangelijos pilnatvės dalis. Pavyzdžiui, Dievas pažadėjo Savo vaikams atsiųsti Gelbėtoją, mainais prašydamas, kad jie paklustų Jo įstatymui. Biblijoje skaitome apie senojo pasaulio vyrus ir moteris, žinomus kaip sandoros vaikai. Kokios sandoros? „Tos sandoros, kurią Dievas sudarė su [jų] tėvais, tardamas Abraomui: Tavo palikuonyse bus palaimintos visos žemės giminės.“
Prezidentas Nelsonas toliau mokė, kad, „kai suvokiame, kad esame sandoros vaikai, žinome, kas esame ir ko iš mūsų tikisi Dievas. Jo įstatymas įrašomas mūsų širdyse. Jis yra mūsų Dievas, o mes esame Jo tauta. Atsidavę sandoros vaikai išlieka nepajudinami, net pasipriešinimo įkarštyje. Kai doktrina giliai įsišaknija mūsų širdyse, netgi mirties geluonis yra sušvelninamas ir mūsų dvasinė ištvermė sustiprinama.“
Mieli draugai, gal galėtume geriau laikytis savo susitarimo su Dievu dalies? Ar mes vis dar bandome derėtis su Dievu, net ir po to, kai Jis nustatė sąlygas? Džiaugsmą Evangelijoje ir šiame gyvenime rasite tik tada, kai sieksite sudaryti sandoras su Dievu, jas sudarysite ir jų laikysitės. Šiais naujais metais visi įsipareigokime būti ištikimesni, sandorų besilaikantys žmonės.