Krašto vadovų žinia
Kaip visuotinės konferencijos žinios yra palaiminusios mano gyvenimą
Kai bus išleistas šis „Liahonos“ numeris, lauksime dar vienos visuotinės konferencijos. Doktrinoje ir Sandorose pateikiamas mūsų susirinkimų modelis:
„Jog, kada susirenkate drauge, mokytumėte ir ugdytumėte vienas kitą, idant žinotumėte, kaip elgtis ir vesti mano bažnyčią, […] ir įsipareigosite elgtis priešais mane su visu šventumu.“1
Mes turime: a) mokyti, b) ugdyti ir c) įsipareigoti elgtis pagal tai, ką esame išgirdę.
Prieš kelerius metus kalbėjausi su vienu bičiuliu, kuris anksčiau tą dieną dalyvavo bažnyčios susirinkime, ir pasiteiravau, kaip sekėsi. Atsakymas buvo neigiamas: pasak jo, pasisakymai buvo prasti, o susirinkimas visai neugdantis. Vėliau, tą pačią dieną, pasikalbėjau su kitu bičiuliu, dalyvavusiu tame pačiame susirinkime, ir pasiteiravau to paties. „Buvo nuostabu“, – atsakė jis.
Dažnai mąstydavau apie šių dviejų bičiulių patyrimus. Abu dalyvavo tame pačiame susirinkime ir klausėsi tų pačių pasisakymų, tačiau vienas iš jo išėjo dvasiškai alkanas, o kitas – visiškai sotus. Gali būti, kad tų pasisakymų tema paprasčiausiai labiau domino mano antrąjį bičiulį. Vis dėlto manau, kad buvo kai kas daugiau. Mano antrasis bičiulis buvo dvasiškai pasirengęs klausytis atvira širdimi ir trokšdamas elgtis pagal tai, ką išgirdo.
Be abejo, tie, kuriems pavesta pasisakyti ar mokyti, turėtų stropiai siekti Dvasios vadovavimo dėl temos, turinio ir mokymo pateikimo. Tačiau mano patirtis rodo, kad dalyviai turi ne mažesnę atsakomybę pasiruošti dvasiškai, idant galėtų būti ugdomi ir pasirengę elgtis pagal tai, ką išgirdo.
Skaitydamas Mormono Knygą jaučiu didžiulę Nefio, karaliaus Benjamino, Almos, Mozijo ir kitų žodžių galią. Visuotinėje konferencijoje ta pati galia sklinda iš mūsų pranašo, prezidento Nelsono ir kitų visuotinių Bažnyčios pareigūnų.
Prisiminkime kelis pastarųjų metų visuotinės konferencijos pamokymus.
„Bet, mano brangūs broliai ir seserys, ateity laukia tiek daug nuostabių dalykų. Ateinančiomis dienomis išvysime didžiausius Gelbėtojo galios pasireiškimus, kokius pasaulis kada nors matė. Nuo dabar iki tada, kai sugrįš „su galia ir didele šlove“, Jis suteiks ištikimiesiems nesuskaičiuojamą daugybę privilegijų, palaimų ir stebuklų.“2
„Imu suvokti, kad Dangiškajam Tėvui labiau rūpi mano, kaip Jėzaus Kristaus mokinės, augimas, o ne mano komfortas. Galbūt ne visada noriu, kad taip būtų, bet taip yra!
Patogus gyvenimas neatneša galios. Galia, kurios mums reikia, kad atlaikytume šių dienų karštį, yra Viešpaties galia, o Jo galia sklinda per mūsų sandoras su Juo.“3
„Niekas taip neatveria dangaus, kaip padidėjusio tyrumo, tikslaus paklusnumo, nuoširdaus prašymo, kasdienio sotinimosi Kristaus žodžiais Mormono Knygoje derinys ir reguliarus laikas, skiriamas šventyklos ir šeimos istorijos darbui.“4
„Gelbėtojui labai patinka sugrąžinti tai, ko patys negalite sugrąžinti; Jam labai patinka užgydyti tas žaizdas, kurių patys negalite užgydyti; Jam labai patinka sutaisyti tai, kas yra nepataisomai sugadinta; Jis atlygina bet kokią jums primestą neteisybę ir Jam labai patinka visam laikui pagydyti net ir sudužusias širdis.“5
Kokie nuostabūs šių ir šimtų kitų įkvepiančių pasisakymų mokymai, ugdymas ir kvietimai elgtis. Kai dalyvausime visuotinėje konferencijoje asmeniškai, per tiesiogines transliacijas arba skaitydami ar žiūrėdami pasisakymus po jos, kviečiu kiekvieną iš mūsų dvasiškai pasiruošti būti ugdomiems ir būti pasiruošusiems elgtis pagal tai, ką girdime. Kaip karalius Benjaminas patarė savo laikų žmonėms, taip ir šiandienos vadovai ves mus šiais nesaugiais ir neramiais laikais, stiprindami mūsų tikėjimą Jėzumi Kristumi ir kviesdami mus rinktis tai, kas padės mums saugiai likti sandoros kelyje.