Esame pašaukti daryti gera

Vyresnysis Ronaldas A. Resbandas

Iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo

Dievo karalystę statome tarnaudami kitiems, pakeldami savo šviesą ir gindami religijos laisvę.

Klaidingą doktriną Gideonas pažino vos išgirdęs. Jis ją jau buvo girdėjęs iš karaliaus Nojaus ir jo kunigų – kunigų, „kurie aukštinosi dėl savo širdžių išdidumo“ ir „buvo išlaikomi savo tinginystėje ir savo stabmeldystėje, ir savo paleistuvystėse mokesčiais, kuriuos karalius Nojus uždėjo savo žmonėms“ (Mozijo 11:5–6).

Dar blogiau, karalius Nojus pasiuntė pranašą Abinadį į mirtį ir siekė sunaikinti Almą ir jo atsivertusiuosius (žr. Mozijo 17; 18:33–34). Kad baigtų tokį nelabumą, Gideonas prisiekė sustabdyti karalių, kurio jis pasigailėjo tik dėl lamanitų įsiveržimo (žr. Mozijo 19:4–8).

Vėliau Gideonas teisingai apkaltino Nojaus kunigus, kad jie išsivedė 24 lamanitų dukras. Jis pasakė, kad Abinadžio pranašystės šiems žmonėms išsipildė, nes jie atsisakė atgailauti (žr. Mozijo 20:17–22). Jis padėjo išvaduoti lamanitų vergijoje buvusius Limhio žmones (žr. Mozijo 22:3–9).

Dabar, būdamas garbaus amžiaus, Gideonas dar kartą susidūrė su išdidumu ir nelabumu, kai stovėjo priešais Nehorą, kuris tarp žmonių pradėjo piktnaudžiauti kunigavimu. Nehoras „veik[ė] prieš bažnyčią“ ir stengėsi nuklaidinti žmones (žr. Almos 1:3, 7, 12; taip pat žr. 2 Nefio 26:29).

Remdamasis Dievo žodžiu kaip ginklu, Gideonas sudraudė Nehorą dėl jo nelabumo. Supykęs Nehoras užpuolė ir savo kardu nužudė Gideoną (žr. Almos 1:7–9). Taip baigėsi „teisaus vyro“, kuris „padarė daug gero šitiems žmonėms“, dienos (Almos 1:13).

Pastarosiomis dienomis, kuriomis gyvename, turime daug galimybių sekti Gideono, kaip įrankio Dievo rankose (žr. Almos 1:8), pavyzdžiu pasitarnaudami (žr. Mozijo 22:4) kitiems, gindami teisumą ir atremdami grėsmes mūsų laisvei garbinti Dievą ir Jam tarnauti. Sekdami ištikimu Gideono pavyzdžiu, mes taip pat galime padaryti daug gero.

Susivienykite tarnaudami

„Būdami [Gelbėtojo] pasekėjai, stengiamės mylėti Dievą ir savo artimą visame pasaulyje, – sakė Pirmoji Prezidentūra. – Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia trokšta laiminti kitus ir padėti tiems, kuriems to reikia. Esame palaiminti galimybėmis, ištekliais ir patikimais pasauliniais ryšiais, kuriais naudodamiesi galime vykdyti šią šventą pareigą.“¹

Esu dėkingas už nesavanaudišką pasitarnavimą ir tarnystę, kurią mūsų šventyklose bei savo apylinkėse, skyriuose ir kuoluose atlieka Bažnyčios nariai. Taip pat esu dėkingas, kad Bažnyčios nariai tarnauja daugybėje bendruomenių, švietimo ir labdaros organizacijų, ir kad kasmet jie dalyvauja tūkstančiuose humanitarinių projektų, savanoriaudami milijonus valandų beveik 200 šalių ir teritorijų.²

Vienas iš būdų, kaip Bažnyčia plečia galimybes tarnauti kai kuriose šalyse, yra svetainė JustServe.org. Bažnyčios finansuojama, bet prieinama visiems, kas nori laiminti kitus, JustServe.org „susieja savanoriavimo bendruomenėje poreikius su savanoriais“, kurie „pakelia gyvenimo bendruomenėje kokybę“³.

Bažnyčia ir jos nariai taip pat dirba kartu su tarnavimo organizacijomis visame pasaulyje. Savo narių dėka Bažnyčia buvo „didžiausias aukotojas Raudonojo Kryžiaus kraujo donorystės akcijose 2022 metais“. Be to, Bažnyčia neseniai Raudonajam Kryžiui paaukojo 8,7 mln. JAV dolerių.⁴

Bažnyčia taip pat vienijasi su organizacijomis įgyvendindama švaraus vandens tiekimo ir sanitarijos projektus įvairiose pasaulio vietovėse. 2022 metais Bažnyčia dalyvavo 156 tokiuose projektuose.⁵ Mes taip pat bendradarbiaujame su kitomis agentūromis, kurios mažina Dievo vaikų kančias, ir joms aukojame.⁶

„Kai kartu tarnaujame stokojantiems žmonėms, – kalbėjo prezidentas Henris B. Airingas, antrasis patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje, – Viešpats suvienija mūsų širdis.“⁷

Pakelkite savo šviesą

Būdami Gelbėtojo mokiniai, mes taip pat laiminame savo artimą laikydamiesi sandorų ir gyvendami panašiai, kaip gyveno Kristus. Mormono Knygoje mokoma, kad „bažnyčios žmonės“ turi ne tik rinktis teisiai gyventi, bet taip pat siekti, kad jų teisumo balsas būtų išgirstas, jei jie nori, kad Viešpats juos apsaugotų ir laimintų klestėjimu (žr. Almos 2:3–7; taip pat žr. Mozijo 29:27). Viešpats tikisi, kad mes dalysimės tikėjimu ir įsitikinimais ir pakelsime savo šviesą. „Štai aš esu ta šviesa, kurią jūs turite pakelti“ (3 Nefio 18:24).

„Netarnaujame savo Gelbėtojui gerai, jei žmogaus bijome labiau nei Dievo“, – sakė prezidentas Dalinas H. Ouksas, pirmasis patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje. Jis pridūrė: „Esame pašaukti įtvirtinti Viešpaties standartus, o ne sekti pasaulio standartais.“⁸

Ar esame mokykloje ar darbe, ar žaidžiame, ar atostogaujame, ar einame į pasimatymą, ar naršome internete, Viešpaties mokiniai nesigėdija „priimti Kristaus vardą“ (Almos 46:21). Savo žodžiais ir darbais liudijame, kad Dievas gyvas ir kad mes sekame Jo Sūnumi.

„Mūsų tikėjimas nėra suskirstytas dalimis, arba toks tikrai neturėtų būti. Tikėjimas nėra skirtas tik bažnyčiai, tik namams, tik [mokyklai], – pareiškė Polas Lambertas, pastarųjų dienų šventųjų religinio pliuralizmo žinovas. – Jis skirtas viskam, ką darote.“⁹

Nežinome, koks bus mūsų liudijimo, gero pavyzdžio ir gerų darbų poveikis kitiems. Bet kai giname tai, kas teisinga, ir pakeliame Gelbėtojo šviesą, žmonės pastebės mus ir dangus mus palaikys.

Ginkite religijos laisvę

Šių laikų piktnaudžiavimas kunigavimu, kartu su vis augančiu pasaulietinių bendruomenių spaudimu tikėjimo žmonėms, nelabai kuo skiriasi nuo Mormono Knygos laikų. Vis garsėja balsai tų, kurie viešai ir politinėse arenose prieštarauja esminiam religijos vaidmeniui. Pasauliečiai ir valdžios institucijos, įskaitant daugybę mokyklų ir universitetų, taiko spaudimą ir propaguoja amoralumą, ateizmą ir moralinį reliatyvizmą.

Išpuoliai prieš religijos laisvę bus sėkmingi, jei neginsime savo religinių teisių. Neseniai mokiau: „Kaip bažnyčia, prisidedame prie kitų religijų saugodami visų tikėjimų ir įsitikinimų žmones ir jų teisę išsakyti savo įsitikinimus.“¹⁰

Karas danguje vyko dėl moralinės laisvės – mūsų laisvės rinktis. Tam, kad išsaugotume savo valios laisvę, turime uoliai ginti savo religijos laisvę.

Gyvybingas religinis tikėjimas stiprina ir gina šeimas, bendruomenes ir tautas. Jis sąlygoja paklusnumą įstatymui, įskiepija pagarbą gyvybei ir nuosavybei, moko atjautos, sąžiningumo ir moralumo – dorybių, kurių reikia, kad galima būtų išsaugoti teisią, laisvą ir pilietinę visuomenę. Niekada neturime atsiprašinėti dėl savo tikėjimo.

Mūsų misionieriškos pastangos, vikarinis darbas šventyklose, pastangos kurti Dievo karalystę ir pati mūsų laimė reikalauja, kad gintume religinį tikėjimą ir laisvę. Negalime netekti tos laisvės ir neprarasti kitų laisvių.

Pranašas Džozefas Smitas mokė: „Mano sielą įkvepia meilė laisvei – visos žmonijos civilinei ir religinei laisvei.“¹¹ Religijos laisvė taip pat įkvėps mūsų sielas, kai seksime Bažnyčios vadovų patarimais:

„Sekite informaciją visuomeninės svarbos klausimais, o tada drąsiai ir civilizuotai pasisakykite.“¹²
„Suvokite, kad religinės laisvės nykimas smarkiai paveiks mūsų galimybes stiprėti ir pažinti Evangeliją, būti palaimintiems šventų apeigų ir tikėtis, kad Viešpats vadovaus savo Bažnyčiai.“¹³
„Pakilkite ir kalbėkite, kad patvirtintumėte, jog Dievas egzistuoja ir kad egzistuoja absoliučios tiesos, kurias nustato Jo įsakymai.“¹⁴
„Priešinkitės įstatymams, kurie varžytų mūsų laisvę praktikuoti savo tikėjimą.“¹⁵
„Eikite į pasaulį daryti gera, stiprinti tikėjimą Visagaliu Dievu ir padėti kitiems tapti laimingesniems.“¹⁶
Studijuokite medžiagą svetainėse religiousfreedom.ChurchofJesusChrist.org ir religiousfreedomlibrary.org/documents.

Dievo karalystę statome tarnaudami, pakeldami savo šviesą ir gindami religijos laisvę. Tegu Viešpats laimina mūsų pastangas daryti „daug gera“ savo šeimose, bendruomenėse ir tautose.

© 2024 Intellectual Reserve, Inc. All rights reserved. Išspausdinta Vokietijoje. Tekstas anglų kalba patvirtintas 6/19. Vertimas patvirtintas 6/19. Monthly Liahona Message, June 2024 vertimas. Lithuanian. 19347 156