„Dievas rems ir apsaugos mus“, Liahona, 2024 m. rugpjūtis.
Mėnesinė žurnalo Liahona žinia, 2024 m. rugpjūtis
Dievas rems ir apsaugos mus
Mes, kaip ir vadas Moronis, savo gyvenimo mūšiuose galime sulaukti dieviškos pagalbos ir galios.
Eriko Čau iliustracijos
Kai pirmą kartą perskaičiau Mormono Knygą, man patiko karų tarp nefitų ir lamanitų istorija. Mane sužavėjo vado Moronio, karvedžio, kuris būdamas vos 25 metų buvo paskirtas visų nefitų armijų vadu, naudojamas tikėjimas, išradingumas ir taktika. Jis buvo išmintingas, stiprus ir įžvalgus. Jis buvo visiškai atsidavęs savo žmonių laisvei ir gerovei. (Žr. Almos 48:11–12.)
Užuot karines pergales priskyręs sau, Moronis sėkmę priskyrė Dievui ir šventai paramai, kurią jo armijos gavo iš mūšiuose nedalyvaujančių moterų ir vaikų. Jis pasakė nugalėtam priešų vadui: „Viešpats […] atidavė jus į mūsų rankas. Ir dabar aš norėčiau, kad jūs suprastumėte, jog tai […] dėl mūsų religijos ir tikėjimo Kristumi.“ Tada Moronis pasakė tokią pranašišką įžvalgą: „Dievas rems ir saugos, ir apsaugos mus tol, kol būsime ištikimi jam ir savo tikėjimui, ir savo religijai“ (Almos 44:3, 4).
Ilgainiui suvokiau, kad Moronis demonstravo principus, kuriuos galime taikyti pasitikdami šiuolaikinio gyvenimo iššūkius. Jei naudosime tikėjimą į Jėzų Kristų, pasaulio Gelbėtoją, Jis laimins mus savo galia. Tačiau tam, kad Jis tai darytų, o mes atpažintume Jo palaiminimus, turime suvokti savo tikslą, kurti sėkmės strategijas ir ruoštis metaforiškiems mūšiams, su kuriais susiduriame, taip, kaip Moronis ruošėsi tikriems savo gyvenimo mūšiams ir drąsiai juos sutiko. Jei tai darysime, Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus mus rems ir apsaugos.
Savo tikslo suvokimas
Moronis ne kartą priminė žmonėms, kas jie (Abraomo sandoros paveldėtojai), kieno jie (mylimi Dievo vaikai) ir dėl ko kovojo (dėl šeimos, tikėjimo ir laisvės). Moronis mokė savo žmones, kad jie kovoja dėl išlikimo ir laisvės nuo priespaudos ir vergijos. O jų priešai kovojo norėdami pavergti kitus dėl asmeninio didžiavimosi ir galios.
Kai dalis nefitų bandė užgrobti valdžią siekdami asmeninės naudos, Moronis suplėšė savo apsiaustą ir ant jo dalies užrašė pagrindinius savo žinios elementus: „Prisiminimui apie mūsų Dievą, mūsų religiją ir laisvę, ir mūsų taiką, mūsų žmonas ir mūsų vaikus.“ Šią vėliavą, kurią jis pavadino „laisvės vėliava“, jis iškėlė ant karties galo ir naudojo ją, kad primintų žmonėms, dėl ko jie kovoja, ir sutelktų juos tam reikalui. (Žr. Almos 46:12–13, 19–20.)
Gyvenimo dvasinėse kovose „mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su […] šio amžiaus tamsybių valdovais […] ir dvasinėmis blogio jėgomis“ (Efeziečiams 6:12). Mums taip pat reikia priminti, dėl ko kovojame. Vyresnysis Nylas A. Maksvelas (1926–2004) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo šią mintį išsakė iškalbingame, nors ir trumpame, pokalbyje.
2004 metais, prieš pat jo mirtį, aplankiau vyresnįjį Maksvelą ligoninės palatoje. Jis buvo labai malonus kiekvienam jį aplankiusiam ar jam padėjusiam. Sveikatos priežiūros darbuotojai nueidavo į jo palatą ir išeidavo verkdami. Tariau jam: „Vyresnysis Maksvelai, tai tikrai sunku.“ Jis šyptelėjo ir tarė: „O, Deilai, esame amžinos esybės, gyvenančios mirtingajame pasaulyje. Esame ištraukti iš savo stichijos kaip žuvys iš vandens. Tik tada, kai matysime amžinąją perspektyvą, visa tai turės prasmę.“
Niekada neturėtume išleisti iš akių savo dieviškosios prigimties, amžinojo likimo ir mums besipriešinančių velniškų jėgų. Teisingas Dangiškojo Tėvo plano supratimas paskatins mus toliau kovoti už savo amžinąjį išgelbėjimą ir laisvę nuo dvasinės vergijos.
Sėkmės strategijos kūrimas
Mūšiuose, kuriuose kovojo jo armijos, Moronis kūrė strategijas pergalei pasiekti. Jis pasitelkė žvalgus, kad išsiaiškintų savo priešų veiksmus ir ketinimus. Jis kreipėsi patarimo į pranašą Almą. Tada Moronis tuo įkvėptu patarimu rėmėsi ruošdamasis mūšiui. Jis išdėstė pajėgas pagal poreikį, palikdamas daugiau karių miestuose, kurie buvo mažiau įtvirtinti. Jis strategiškai nustatė veiksmų planus, remdamasis naujausia informacija.
Taip jis įgijo pranašumų prieš priešo armijas. Jis niekada nepasitenkindavo buvusiomis pergalėmis; atvirkščiai, jis toliau tobulino savo ir armijų gebėjimus susidoroti su būsimais iššūkiais.
Panašius metodus galime taikyti kovodami su dvasiniais priešininkais. Galime pradėti nuo suvokimo, ką Šėtonas stengiasi padaryti mūsų gyvenime. Jis stengiasi atitraukti mūsų dėmesį nuo mūsų tikslo. Susidūrę su pagunda, turėtume savęs paklausti:
-
Kiek šis mano veiksmas atitinka apreikštą Dievo žodį?
-
Kokios šio veiksmo pasekmės?
-
Ar šis veiksmas padės man įvykdyti savo tikslą žemėje?
Taip pat turėtume pripažinti galimas pasidavimo net nedidelėms pagundoms pasekmes. Pasiduodami pagundai, palaipsniui geriame nuodus (žr. Almos 47:18), o tai veiksmingiausia nelabų jėgų naudojama strategija, kuri gali atnešti dvasiškai pražūtingas pasekmes.
Galime sustiprinti save prieš Šėtono pagundas sekdami nurodymais, kuriuos gauname iš mūsų pastarųjų dienų pranašo. Tai padeda mums ir toliau žvelgti iš amžinosios perspektyvos, per kurią galime įvertinti savo veiksmus. Strategijos, kaip priešintis įvairiose mūsų gyvenimo srityse kylančioms pagundoms, padės mums reikiamu metu priimti teisingesnius sprendimus. Iš anksto suplanuotos strategijos ir būdai padės mums apsisaugoti nuo atsitraukimo nuo mūsų amžinojo tikslo.
Vienas pavyzdys – technologijos. Pagal tai, kaip jas naudojame, technologijos gali būti dviašmenis kalavijas, naudingas ir žalingas. Kad išmintingai rinktumės naudodamiesi išmaniaisiais prietaisais, galime vadovautis leidiniais „Taking Charge of Technology“ (liet. „Atsakingas technologijų naudojimas“) ir „Jaunimo stiprybės vardan. Pasirinkimų vadovas“. Jie mums primena mūsų tikslą, nukreipia į Jėzų Kristų ir pataria, kaip į savo gyvenimą pakviesti Šventąją Dvasią. Planavimas, kaip, kada ir kur naudosime technologijas, sustiprins mus prieš žemas, pasaulietiškas taktikas.
Ruošimasis metaforiškiems mūšiams
Numatydamas artėjančius mūšius, Moronis ruošė savo žmones asmeniškai, aprūpindamas antkrūtiniais, skydais, šalmais ir stora apranga. Jis ruošė savo žmones kolektyviai, apsupdamas miestus fortais, supildamas aplink juos pylimus.
Dvasiškai ruošiamės asmeniškai, kai laikomės Dievo įsakymų. Su Dievu sudarome sandoras, kurios pritraukia Jėzaus Kristaus galią į mūsų gyvenimą, ir jų laikomės. Užsiimame asmeniniais, privačiais pasišventimo darbais, tokiais kaip malda, pasninkas ir Raštų tyrinėjimas. Taip pat veikiame su tikėjimu atsiliepdami į gaunamą dvasinį vadovavimą. Sąmoningai ruošiamės ir vertai priimame sakramentą. Kai tai darome, Gelbėtojas mūsų gyvenime tampa realesnis, kaip Jis buvo realus Moroniui, tvirtai tikėjusiam Jėzų Kristų. Moronis žinojo, kad gali pasikliauti Gelbėtojo teikiamu vadovavimu ir išvadavimu (žr. Almos 48:16). Mes taip pat galime pasikliauti Jėzumi Kristumi ieškodami vadovavimo ir išvadavimo.
Toliau galime ruoštis stiprindami savo šeimas. Mūsų Dangiškasis Tėvas subūrė mus į šeimas, kad padėtų mums būti laimingiems ir mokytis, kaip sugrįžti pas Jį. Mūsų šeimos gali būti mums pagalbos šaltinis. Visi galime jausti džiaugsmą ir meilę prisimindami, kad esame didžiosios Dievo šeimos dalis, kad ir kokios būtų asmeninės mūsų šeimų aplinkybės.
Kolektyviai galime įgyti stiprybės ir pasiruošti dvasiniams mūšiams jungdamiesi į šventųjų bendruomenes. Mūsų kuolai ir apygardos yra tokia prieglobsčio ir gynybos vieta. Galime dvasiškai maitinti vieni kitus, padėti vieni kitiems laikytis Dievo įsakymų ir skatinti vieni kitus kliautis Kristumi visada, o ypač sunkumų metu. Kai susirenkame drauge, suvokiame, kad savo mūšiuose kovojame ne vieni. Turime draugų, mokytojų ir vadovų, kurie gali mums padėti ir mus apsaugoti. Kartu ruošdamiesi, visi esame stipresni.
Stebėtina tai, kad visą savo žmonių laimę Moronis priskyrė ištikimybei tikėjimui į Dievą ir religijai. Kaip ir Moronis, turėtume suprasti, kad džiaugsmas ateina dėl Dangiškojo Tėvo ir Jo plano, taip pat dėl Jėzaus Kristaus ir Jo Apmokėjimo. Kai pradedame suvokti savo tikslą, kurti sėkmės strategijas ir ruoštis metaforiškiems mūšiams, sulaukiame dieviškos pagalbos ir galios.
Kaip ir Moronis, žinau, kad Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus atneša visišką laisvę nuo vergijos – laisvę nuo mirties ir nuodėmės. Jie laimina mus savo galia, kai žvelgiame į Juos, kad ir kokios būtų aplinkybės.
© 2024 Intellectual Reserve, Inc. All rights reserved. Išspausdinta Vokietijoje. Tekstas anglų kalba patvirtintas 6/19. Vertimas patvirtintas 6/19. Monthly Liahona Message, August 2024 vertimas. Lithuanian. 19294 156