Ateik ir sek paskui mane
Vasario 12–18. „Mes gyvenome laimingą gyvenimą.“ 2 Nefio 3–5


„Vasario 12–18. „Mes gyvenome laimingą gyvenimą.“ 2 Nefio 3–5“, „Ateik ir sek paskui mane“ – namams ir bažnyčiai. Mormono Knyga, 2024 (2024)

„Vasario 12–18. 2 Nefio 3–5“, „Ateik ir sek paskui mane“ – namams ir bažnyčiai, 2024 (2024)

Nefis ir jo žmona

Vasario 12–18. „Mes gyvenome laimingą gyvenimą“

2 Nefio 3–5

Skaitydami 1 Nefio knygą galite susidaryti įspūdį, kad Nefis buvo išskirtinis. Būdamas „didelio ūgio“ (1 Nefio 2:16) tiek fiziškai, tiek dvasiškai, jis atrodė taip, tarsi jo negalėjo palaužti jokie išmėginimai, su kuriais susidūrė. Ar bent jau taip galime manyti. Nors Nefio tikėjimas buvo nepaprastas, jo jausmingi žodžiai 2 Nefio 4 skyriuje atskleidžia, kad net ištikimi žmonės kartais jaučiasi apgailėtini ir lengvai apninkami pagundų. Čia matome žmogų, kuris stengiasi, kuris nori džiaugtis, bet kurio širdis dejuoja dėl jo nuodėmių. Mes galime įsivaizduoti tai ir vėliau jo išsakytą viltingą ryžtą: „Tačiau aš žinau, kuo pasitikėjau“ (žr. 2 Nefio 4:15–19).

Nors Nefis ir jo žmonės išmoko gyventi „laimingą gyvenimą“ (2 Nefio 5:27), jie taip pat sužinojo, kad laimė neateina lengvai arba be liūdesio laikotarpių. Galiausiai ji ateina iš pasitikėjimo Viešpačiu, „[mūsų] teisumo uola“ (2 Nefio 4:35).

Idėjos, kaip mokytis namuose ir bažnyčioje

2 Nefio 3:6–24

seminarijos piktograma
Džozefas Smitas buvo Dievo pasirinktas Evangelijai sugrąžinti.

Lehis savo sūnui Juozapui persakė Juozapo iš Egipto ištartą pranašystę. Ta pranašystė buvo apie ateityje gyvensiantį „rinktinį regėtoją“, Džozefą Smitą. Ką, anot 6–24 eilučių, Džozefas Smitas padarys, kad palaimintų Dievo žmones? Apsvarstykite, kuo Džozefo Smito darbas jums yra „didžiai vertingas“. Idėjų galite gauti peržiūrėję filmukus apie Džozefą Smitą rinkinyje „Prophets of the Restoration“ (liet. „Sugrąžinimo pranašai“) iš „Gospel Library“. Apmąstykite maždaug tokius klausimus ir, jei norite, užsirašykite savo atsakymus:

  • Ką žinote apie Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų dėl to, ko apie Juos mokė Džozefas Smitas?

  • Kaip jūsų gyvenimas pasikeitė dėl to, ką Viešpats sugrąžino per Džozefą Smitą?

  • Koks būtų jūsų gyvenimas, jei nebūtų įvykęs Sugrąžinimas?

Viena svarbi Džozefo Smito misijos dalis buvo išnešti į šviesą Mormono Knygą. Ką iš šio skyriaus sužinote apie tai, kodėl Mormono Knyga tokia svarbi? Atsakymų į šį klausimą galėtumėte paieškoti 7, 11–13, 18–24 eilutėse.

Taip pat žr. Džozefo Smito Vertimo Pradžios 50:24–38; Raštų rodyklę, „Džozefas Smitas“; „Gerbkime tą, kam Jehova kalbėjo“, Giesmės, 17.

pranašas Džozefas Smitas

Viešpaties pranašas, aut. Deividas Lindslis

2 Nefio 4:15–35

„O Viešpatie, aš pasitikėjau tavimi.“

Nefis sakė, kad „rašys savo sielos dalykus“ (15 eilutė). Skaitydami, ką jis parašė 2 Nefio 4:15–35, klauskite savęs: „Kas yra mano sielos dalykai?“ Galbūt vertėtų juos užrašyti, kaip tai padarė Nefis, ir parodyti žmonėms, kuriuos mylite.

Matydami, kaip Nefis rado paguodą, kai jautėsi priblokštas ir sunerimęs, galite žinoti, kaip elgtis, kai patys jausitės panašiai. 15–35 eilutėse raskite minčių, kurios galėtų jus paguosti. Ar pažįstate ką nors, ką šios ištraukos taip pat galėtų paguosti?

Taip pat žr. Ronaldo A. Resbando kalbą „Mano sielos dalykai“, 2021 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.

2 Nefio 5

Laimę galiu rasti gyvendamas pagal Jėzaus Kristaus Evangeliją.

Ką, jūsų manymu, reiškia būti laimingam? Nefis rašė, kad jo žmonės gyveno „laimingą gyvenimą“ (2 Nefio 5:27). Galėtumėte išsiaiškinti, kokie Nefio ir jo žmonių pasirinkimai padėjo jiems būti laimingiems (pvz., žr. 2 Nefio 5:6, 10–17). Kas jums galėtų padėti susikurti tokį laimingą gyvenimą, kokį gyveno Nefio žmonės?

2 Nefio 5:20–21

Koks „prakeiksmas“ ištiko lamanitus?

Nefio dienomis lamanitų prakeiksmas reiškė jų „atk[irtimą] nuo Viešpaties akivaizdos […] dėl jų nedorybės“ (2 Nefio 5:20–21). Tai reiškė Viešpaties Dvasios pasitraukimą iš jų gyvenimo. Lamanitams vėliau priėmus Jėzaus Kristaus Evangeliją, „Dievo prakeiksmas daugiau jų nebepersekiojo“ (Almos 23:18).

Mormono Knygoje taip pat rašoma, kad odos tamsumo žymė ant lamanitų užėjo po to, kai nuo jų atsiskyrė nefitai. Šios žymės pobūdis ir atsiradimas yra nevisiškai suprantamas. Iš pradžių ši žymė atskyrė lamanitus nuo nefitų. Vėliau, kadangi ir nefitai, ir lamanitai išgyveno nelabumo ir teisumo laikotarpius, ši žymė tapo nesvarbi.

Mūsų dienomis pranašai patvirtina, kad tamsi oda nėra dieviško nepalankumo ar prakeiksmo ženklas. Prezidentas Raselas M. Nelsonas pareiškė: „Užtikrinu jus, kad Dievo požiūrį į jus lemia ne jūsų odos spalva. Dievo palankumas ar nepalankumas priklauso nuo jūsų pasišventimo Dievui ir Jo įsakymams, o ne nuo jūsų odos spalvos“ („Tenugali Dievas“, 2020 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Kaip mokė Nefis, Viešpats „neatstumia nė vieno, kas ateina pas jį: juodo ar balto, vergo ar laisvojo, vyro ar moters […] ir Dievui visi yra vienodi“ (2 Nefio 26:33).

Taip pat žr. filmuką „Till We All Come in the Unity of the Faith“ (liet. „Kol visi pasieksime tikėjimo vienybę“) iš „Gospel Library“.

Daugiau idėjų rasite žurnalų Liahona ir Jaunimo stiprybės vardan šio mėnesio numeriuose.

Idėjos, kaip mokyti vaikus

2 Nefio 3:6–24

Džozefas Smitas buvo pranašas.

  • Apsvarstykite, kaip galite vaikus mokyti, kokį didį darbą Dievas nuveikė per Džozefą Smitą. Iš pradžių galėtumėte padėti vaikams 2 Nefio 3:6 rasti žodį „regėtojas“ ir paaiškinti, kad pranašai vadinami regėtojais, nes Dangiškasis Tėvas padeda jiems pamatyti tai, ko mes nematome. Pasakykite, kodėl esate dėkingi, kad Bažnyčiai vadovauja regėtojas.

  • Evangelijos paveikslų knygoje yra keletas paveikslų, kuriuos galėtumėte parodyti mokydami apie Dievo per Džozefą Smitą atliktą darbą (žr. 89–95 paveikslus). Paprašykite vaikų papasakoti, ką jie žino apie tai, kas vaizduojama tuose paveiksluose. Kodėl Džozefas Smitas vadinamas rinktiniu regėtoju? Ką Džozefas Smitas padarė, kas „didžiai vertinga“? (7 eilutė).

2 Nefio 4:15–355

Aš gėriuosi „Viešpaties dalykais“.

  • Kas mus daro laimingus? Galbūt vertėtų drauge perskaityti eilutes iš 2 Nefio 4 skyriaus ir išsiaiškinti, kuo Nefis gėrėjosi arba dėl ko jis buvo laimingas (žr. 15–16, 20–25, 34–35 eilutes). Kalboje „Mano sielos dalykai“ vyresnysis Ronaldas A. Resbandas aptarė septynis jam brangius Viešpaties dalykus (2021 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga). Galbūt galėtumėte drauge peržvelgti jo sąrašą ir pakalbėti apie Viešpaties dalykus, kurie brangūs jums.

  • 2 Nefio 5 skyriuje taip pat apibūdinama, kokie dalykai nefitams padėjo gyventi „laimingą gyvenimą“ (27 eilutė). Galėtumėte iš anksto paruošti tuos dalykus nusakančius žodžius ar paveikslus ir padėti vaikams 5 skyriuje rasti eilutes, kuriose jie minimi. Pavyzdžiui, šeima (6 eilutė), Dievo įsakymai (10 eilutė), Raštai (12 eilutė), darbas (15 ir 17 eilutės), šventyklos (16 eilutė) ir bažnytiniai pašaukimai (26 eilutė). Kaip tai atneša mums laimę?

2 Nefio 5:15–16

Šventykla yra Viešpaties namai.

  • Kol skaitysite vaikams 2 Nefio 5:15–16, jie galėtų įsivaizduoti, kad padeda Nefiui statyti šventyklą. Taip pat galite parodyti jiems įvairių pastatų, tarp jų šventyklos, paveikslus. Kuo šventyklos skiriasi nuo kitų pastatų? Vieni kitiems pasakykite, kodėl jums svarbi šventykla (taip pat žr. „Norėčiau į šventyklą“, Vaikiškų dainelių knyga, 99).

Bet kuri akimirka gali būti mokymo proga. Nemanykite, kad šeimos mokymas yra tai, ką darote kartą per savaitę per oficialią pamoką. Pripažinkite, kad šeimą turite mokyti visą laiką.

Daugiau idėjų rasite šio mėnesio žurnale Draugas.

Nefitai stato šventyklą

Nefio šventykla, aut. Maiklas T. Malmas