„Sugrąžinimo balsai. Mormono Knygos vertimas“, „Ateik ir sek paskui mane“ – namams ir bažnyčiai. Doktrina ir Sandoros, 2025 (2025)
„Mormono Knygos vertimas“, „Ateik ir sek paskui mane“ – namams ir bažnyčiai, 2025
Sugrąžinimo balsai
Mormono Knygos vertimas
1829 m. balandžio mėnesį, kai buvo apreikšti Doktrinos ir Sandorų 6–9 skyriai, pagrindinis Džozefo Smito darbas buvo Mormono Knygos vertimas. Mes nežinome daug šio stebuklingo vertimo proceso detalių, tačiau tikrai žinome, jog Džozefas Smitas buvo regėtojas, naudojęs Dievo paruoštas priemones: du skaidrius akmenis, vadinamus Urimais ir Tumimais, ir dar vieną akmenį, vadinamą regėtojo akmeniu.
Kai vėliau jo paklausė, kaip šis metraštis buvo verčiamas, Džozefas atsakė, kad „nebūtina pasauliui pasakoti visų detalių“. Jis dažnai pareikšdavo, kad jis buvo verčiamas „Dievo dovana ir galia“.
Toliau pateikiami vertimo proceso liudininkų teiginiai, patvirtinantys Džozefo liudijimą.
Tikima, kad ši Hairumui Smitui priklausiusi dėžė buvo laikinai naudota aukso lakštams slėpti.
Ema Smit
„Mano vyrui verčiant Mormono Knygą, dalį jos užrašinėjau aš. Jis diktavo kiekvieną sakinį, žodį po žodžio, o kai prieidavo prie vardų, kuriuos nežinodavo, kaip ištarti, arba prie ilgų žodžių, juos pasakydavo paraidžiui; o jeigu juos užrašydama padarydavau rašybos klaidų, jis mane sustabdydavo ir pataisydavo, nors jam nebuvo įmanoma tuomet matyti, kaip juos užrašydavau. Iš pradžių jis nemokėjo ištarti žodžio Sara, tad turėjo pasakyti paraidžiui, o aš jam perskaičiau.“
„Lakštai dažnai gulėdavo ant stalo, net nebandant jų slėpti. Jie būdavo suvynioti į nedidelę lininę staltiesę, kurią jam daviau tiems lakštams suvynioti. Kartą, taip jiems gulint ant stalo, aš paliečiau tuos lakštus, pirštais bandydama apčiuopti jų kontūrus ir formą. Atrodė, kad jie lankstūs kaip storas popierius, o nykščiu perbraukusi kraštus išgirdau metalo šlamesį. […]
Esu įsitikinusi, kad Mormono Knyga yra dieviško tikrumo – tuo nė trupučio neabejoju. Esu tikra, kad niekas nebūtų galėjęs padiktuoti tų rankraščių nebūdamas įkvėptas; nes, kai buvau jo raštininkė, [Džozefas] diktuodavo man valandų valandas; o kai sugrįždavo po valgymo ar pertraukos, iš karto pradėdavo ten, kur buvo sustojęs, be žiūrėjimo į rankraštį ar mano paskaitymo iš jo. Jam tai būdavo įprasta. Net mokytas žmogus nebūtų sugebėjęs to padaryti; o ką jau kalbėti apie tokį neišprususį ir nemokytą žmogų, koks buvo jis, – tai būtų tiesiog neįmanoma.“
Oliveris Kauderis
„Savo paties plunksna užrašiau visą Mormono Knygą (išskyrus kelis puslapius), padiktuotą pranašo Džozefo Smito lūpomis, kai jis ją vertė Dievo dovana ir galia, per Urimus ir Tumimus, arba, kaip parašyta toje knygoje, per šventuosius vertiklius. Savo akimis mačiau ir savo rankomis liečiau tuos aukso lakštus, iš kurių ji buvo verčiama. Taip pat mačiau vertiklius.“