Du tūkstančiai jaunųjų karių, aut. Arnoldas Fraibergas

Rugpjūčio 10–16

Almos 53–63

„Išsaugotas jo nuostabia galia“

Almos 53–63 skyriuose esantys pasakojimai gali jums padėti pamatyti, kokios yra Evangelijos tiesų laikymosi arba nesilaikymo pasekmės. Skaitydami Almos 53–63 skyrius užsirašykite raginimus ir apmąstykite, kaip galėtumėte gyventi pagal sužinotas tiesas.

Užsirašykite įkvėptas mintis

Palyginus su lamanitų armijomis, Helamano dviejų tūkstančių nefitų jaunuolių „mažajai armijai“ (žr. Almos 56:33) šansų buvo nedaug. Tų Helamano karių buvo ne tik nedaug, jie visi dar „buvo … labai jauni“ ir „niekada nebuvo kovoję“ (Almos 56:46–47). Tam tikrais atvejais tokia jų situacija gali pasirodyti pažįstama tiems iš mūsų, kurie pastarųjų dienų pasaulyje kaudamiesi su Šėtonu ir blogio jėgomis kartais jaučiamės per menki ir įbauginti.

Tačiau Helamano armija prieš lamanitų armijas turėjo tam tikrų pranašumų, niekaip nesusijusių su skaičiais ar kariniais įgūdžiais. Savo vadu jie išsirinko Helamaną – pranašą (Almos 53:19); „savo motinų jie buvo išmokyti, kad jeigu neabejos, Dievas juos išgelbės“ (Almos 56:47); „[jie] nepaprast[ai] tikėj[o] tuo, ko jie buvo mokomi“. Todėl buvo saugomi „stebuklingos Dievo galios“ (Almos 57:26). Nors mūšyje jie visi buvo sužeisti, tačiau „nė viena siela iš jų nežuvo“ (Almos 57:25). Tad kai savo gyvenime patiriame dvasinių sužeidimų – nenuleiskime rankų: Helamano armijos mums siunčiama žinia yra ta, kad „yra teisingas Dievas, ir kas tik neabejoja – bus išsaugotas jo nuostabia galia“ (Almos 57:26).

Pasiūlymai, kaip studijuoti Raštus asmeniškai

Almos 53:10–22; 56:43–48, 55–56; 57:20–27; 58:39–40

Jei naudosiu tikėjimą Dievu, tai Jis laimins mane Savo nuostabia galia.

Stebuklingais pasakojimais apie jaunųjų Helamano karių pergales sunku patikėti, nes jie atrodo neįtikėtini. Tačiau viena iš priežasčių, kodėl tokie pasakojimai yra Raštuose,– tai parodyti mums kad, jei turėsime tikėjimą, tai Dievas mūsų gyvenime darys stebuklus. Šiose eilutėse skaitydami apie jaunuosius karius ieškokite užuominų apie tai, kaip jie naudojo tikėjimą Dievu, kas jų tikėjimą darė tokį stiprų ir dėl ko stebuklai tapo įmanomi: Almos 53:10–22; 56:43–48, 55–56; 57:20–27 ir 58:39–40. Pateikiame pavyzdinę lentelę, kurioje būtų galima įrašyti tai, ką surandate.

Helamano karių savybės:
Ko jie buvo mokyti:
Ką jie darė:
Kokius palaiminimus jie gavo:

Kaip esate įkvėpti naudoti savo tikėjimą po to, kai išstudijavote šias eilutes?

Helamanas užsiminė apie motinų vaidmenį stiprinant jaunųjų karių tikėjimą (žr. Almos 56:47–48; 57:20–27). Kokį vaidmenį stiprinant jūsų tikėjimą turėjo jūsų šeimos nariai ir kiti žmonės? Kaip patys galėtumėte stiprinti savo šeimos ir draugų tikėjimą?

Jie neabejojo, aut. Džozefas Brikėjus

Almos 58:1–12, 31–37; 61

Galiu rinktis apie kitus galvoti tik geriausia ir neįsižeisti.

Tiek Helamanas, tiek ir Pahoranas turėjo priežasčių įsižeisti. Helamanas savo armijai negavo pakankamai paramos, o Pahoraną Moronis neteisingai apkaltino tos paramos nedavimu (žr. Almos 58:4–9, 31–32; 60). Kuo jus stebina jų reakcija Almos 58:1–12, 31–37 ir Almos 61? Kaip jūs panašiais atvejais galėtumėte sekti jų pavyzdžiu?

Vyresnysis Deividas A. Bednaris mokė: „Tam tikru būdu kažkokiu metu kas nors Bažnyčioje padarys ar pasakys kažką, kas galėtų būti laikoma įžeidimu. Toks dalykas tikrai įvyks kiekvienam iš mūsų ir tikriausiai tai įvyks daugiau nei vieną kartą. […] Jūs ir aš negalime kontroliuoti kitų žmonių ketinimų ar elgesio. Visgi mes nusprendžiame, kaip reaguosime. Prašau atminkite, kad jūs ir aš esame veiksniai, apdovanoti valios laisve ir galime pasirinkti neįsižeisti“ (Jiems nėra suklupimo akmens, 2006 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Taip pat žr. Patarlių 16:32; Moronio 7:45; Deividas A. Bednaris, Romūs ir nuolankios širdies, 2018 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.

Pasiūlymai, kaip studijuoti Raštus su šeima ir rengti šeimos namų vakarą

Jei kartu su šeima skaitysite Raštus, Dvasia jums padės suprasti, kokius principus reikia akcentuoti ir aptarti, kad būtų patenkinti jūsų šeimos poreikiai. Štai kelios idėjos:

Almos 53:10–17

Anti nefi lehiai sudarė sandorą nebepralieti kraujo. Kokias sandoras esame sudarę su Dievu? Kas Almos 53:10–17 mus įkvepia ištikimai laikytis savo sandorų?

Almos 53:20–21

Kaip galime būti panašesni į Helamano vaikinus? Gali būti pravartu padiskutuoti apie tai, ką šiose eilutėse reiškia tam tikros frazės; pavyzdžiui, būti „šauniais […] jėga ir uolumu“? Ką reiškia „teisiai vaikščioti priešais [Dievą]“?

Almos 58:9–11, 33, 37

Ar ištikus bėdai mes, kaip tie nefitų kariai, atsigręžiame į Dangiškąjį Tėvą? Kaip Jis atsakė į jų maldas? Kaip Jis yra atsakęs į mūsų maldas?

Almos 61:2, 9, 19

Ko galėtume pasimokyti iš Pahorano, kai ir mus neteisingai apkaltina?

Almos 62:39–41

Štai vaizdinė pamoka, jūsų šeimai galinti padėti suprasti, kad ištikus išbandymams galime rinktis „užkietėti“ arba „suminkštėti“: į puodą su verdančiu vandeniu įdėkime žalią bulvę ir nevirtą kiaušinį. Toji bulvė ir kiaušinis simbolizuoja mus, o vanduo simbolizuoja mus ištinkančius išbandymus. Bulvei ir kiaušiniui verdant padiskutuokite apie tai, su kokiais išmėginimais susiduria jūsų šeima. Kaip žmonės reaguoja į tokius išmėginimus? Kaip, pasak Almos 62:41, mus veikia mūsų reakcija į išbandymus? Bulvei ir kiaušiniui pilnai išvirus, perpjaukite bulvę ir nulupkite kiaušinį. Parodykite, kad tas pats „išbandymas“ bulvę suminkštino, o kiaušinį – sukietino. Ką mūsų šeima galėtų daryti, kad atėjus išbandymams būtume nuolankūs ir suartėtume su Dievu?

Daugiau pasiūlymų, kaip mokyti vaikus, rasite šios savaitės planelyje, esančiame vadovėlyje „Ateik ir sek paskui mane“ – Pradinukų organizacijai.

Mokymo tobulinimas

Tegul vaikai reiškia savo kūrybiškumą. „Skatindami [savo] vaikus sukurti su Evangelijos principu susijusį kūrinį, jūs padedate jiems geriau suprasti tą principą ir suteikiate jiems apčiuopiamą priminimą to, ką jie išmoko. […] Leiskite jiems statyti, piešti, spalvinti, rašyti ir kurti“ (Mokymas Gelbėtojo būdu, p. 25).

Taip, sere, esame visi ir susiskaičiavę, aut. Klarkas Kelis Praisas