Atsivertimas yra mūsų tikslas

Viso Evangelijos mokymosi ir mokymo tikslas – gilinti savo atsivertimą ir padėti sau tapti panašesniam į Jėzų Kristų. Štai kodėl studijuodami Evangeliją mes ne tik ieškome naujos informacijos; mes norime tapti „nauju kūriniu“ (žr. 2 Korintiečiams 5:17). Tai reiškia, kad, norėdami pakeisti savo širdį, požiūrį, veiksmus ir net prigimtį, turime pasikliauti Kristumi.

Toks Evangelijos mokymasis per mūsų sustiprėjusį tikėjimą atveda į stebuklingą atsivertimo pokytį – tačiau jis neįvyksta iš karto. Toks mokymasis neapsiriboja vien klase – jis turi vykti asmens širdyje ir namuose. Evangelijos supratimui ir praktikavimui reikalingos nuoseklios ir kasdieninės pastangos. Tikram atsivertimui reikalinga Šventosios Dvasios įtaka.

Šventoji Dvasia veda link tiesos ir apie ją paliudija (žr. Jono 16:13). Ji apšviečia mūsų protą, atgaivina mūsų supratimą, mūsų širdis paliečia apreiškimu iš Dievo – visos tiesos šaltinio. Šventoji Dvasia grynina mūsų širdį. Ji įkvepia mus trokšti gyventi pagal tiesą ir pakužda, kaip tai daryti. Tikrai, „Šventoji Dvasia […] mokys [mus] visko“ (Jono 14:26).

Štai kodėl visose savo pastangose gyventi pagal Evangeliją bei jos mokytis ir mokyti pirmiausiai turėtume siekti Dvasios bendrystės. Šis tikslas turėtų nulemti mūsų pasirinkimus ir būti mūsų minčių bei veiksmų orientyru. Turėtume priimti viską, kas stiprina Dvasios įtaką, ir atmesti viską, kas ją slopina. Mes žinome, kad, jei būsime verti Šventosios Dvasios akivaizdos, būsime verti gyventi ir Dangiškojo Tėvo bei Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus akivaizdoje.