„Verta įsidėmėti. „Jėzus sukvies Izraelio vaikus“, „Ateik ir sek paskui mane“ – pavieniams asmenims ir šeimoms. Senasis Testamentas, 2022 (2021)
„Verta įsidėmėti. „Jėzus sukvies Izraelio vaikus“, „Ateik ir sek paskui mane“ – pavieniams asmenims ir šeimoms, 2022
Verta įsidėmėti
„Jėzus sukvies Izraelio vaikus“
Sinajaus dykumoje Mozė surinko izraelitus kalno papėdėje. Ten Viešpats paskelbė norįs šią neseniai išlaisvintų vergų grupę paversti galinga tauta. Jis kalbėjo: „Jūs būsite man kunigų karalystė ir šventa tauta“ (Išėjimo 19:6). Jis pažadėjo, kad jie tarps ir klestės, net kai bus apsupti daug didesnių ir galingesnių priešų (žr. Pakartoto Įstatymo 28:1–14).
Visa tai nutiks ne todėl, kad izraelitai buvo gausūs, stiprūs ar sumanūs. Viešpats jiems paaiškino: „jei paklusite mano balsui ir laikysitės mano sandoros“ (Išėjimo 19:5). Galingi jie bus Dievo galia, o ne savo pačių.
Vis dėlto izraelitai ne visada pakluso Jo balsui ir, laikui bėgant, liovėsi laikytis Jo sandoros. Daugelis pradėjo garbinti svetimus dievus ir perimti juos supančių kultūrų papročius. Jie atmetė tai, kas juos pavertė tauta, kitokia nei visos kitos, – savo sandorinius ryšius su Viešpačiu. Be juos saugojusios Dievo galios (žr. 2 Karalių 17:6–7), niekas negalėjo sulaikyti jų priešų (žr. 2 Metraščių 36:12–20).
Išsklaidymas
Keletą kartų tarp maždaug 735 ir 720 m. pr. Kr. asirai įsiveržė į Šiaurinę Izraelio karalystę, kurioje gyveno dešimt iš dvylikos genčių, ir tūkstančius izraelitų ištrėmė į nelaisvę į įvairias Asirijos imperijos dalis (žr. 2 Karalių 17:1–7).1 Iš dalies šie izraelitai „prapuolusiomis gentimis“ tapo dėl to, kad buvo atskirti nuo tėvynės ir išsklaidyti tarp kitų tautų. Tačiau prapuolę jie buvo ir kita prasme: laikui bėgant jie prarado jausmą, kad yra Dievo sandoros žmonės.
Kadangi Pietinė Judo karalystė buvo, kartais, teisesnė nei Šiaurinė karalystė, ji išliko ilgiau.2 Bet galiausiai žmonės ir ten nusigręžė nuo Viešpaties. Asirai užpuolė ir užkariavo didžiąją Pietinės karalystės dalį; tik Jeruzalė buvo stebuklingai išsaugota (žr. 2 Karalių 19; Izaijo 10:12–13). Vėliau, tarp 597 ir 580 m. pr. Kr., babiloniečiai sunaikino Jeruzalę, taip pat šventyklą, ir nelaisvėn išgabeno daugelį miesto gyventojų (žr. 2 Karalių 24–25; 2 Metraščių 36; Jeremijo 39; 52). Po maždaug 70 metų Judo likučiui buvo leista sugrįžti į Jeruzalę ir atstatyti šventyklą. Tačiau daug jų pasiliko Babilonėje.3
Praėjus kelioms kartoms, visų genčių izraelitai buvo „išblašk[yti] […] po visas tautas, kurių jie nepažino“ (Zacharijo 7:14; taip pat žr. Amoso 9:8–9). Kai kuriuos Viešpats nuvedė į kitas žemes (žr. 2 Nefio 1:1–5; Omnio 1:15–16). Kiti Izraelį paliko norėdami išvengti nelaisvės (žr. 2 Karalių 25:22–26; Jeremijo 42:13–19; 43:1–7) arba dėl politinių ar ekonominių priežasčių.4
Šiuos įvykius vadiname Izraelio išsklaidymu. O apie šį išsklaidymą žinoti svarbu dėl kelių priežasčių. Viena vertus, tai yra pagrindinė Senojo Testamento tema: daugelis Senojo Testamento pranašų buvo liudininkai dvasinio nuosmukio, dėl kurio Izraelis ir buvo išsklaidytas. Jie numatė tą išsklaidymą ir apie jį įspėjo, o kai kurie jų net jį išgyveno.5 Tai naudinga atminti skaitant Izaijo, Jeremijo, Amoso knygas ir daugelį vėlesnių Senojo Testamento knygų. Jei turėsite omenyje šį kontekstą, tai skaitydami jų pranašystes apie Asiriją ir Babilonę, stabmeldystę ir nelaisvę, nuniokojimą ir atstatymą, žinosite apie ką jie kalba.
Suprasdami Izraelio išsklaidymą galėsite geriau suprasti ir Mormono Knygą, nes Mormono Knyga yra išsklaidytos Izraelio šakos metraštis (žr. 1 Nefio 15:12). Šis metraštis prasideda maždaug 600 m. pr. Kr., kai prieš pat babiloniečių užpuolimą Lehio šeima bėgo iš Jeruzalės. Lehis buvo vienas iš tų pranašų, kurie pranašavo apie Izraelio išsklaidymą.6 O jo šeima tą pranašystę padėjo išpildyti: savąją Izraelio namų šaką pasodino kitoje pasaulio pusėje, Amerikoje.
Nebuzaradanas sunaikina Jeruzalę, dail. Viljamas Brasis Houlas, © Providence Collection. Licencijuota goodsalt.com
Surinkimas
Tačiau Izraelio išsklaidymas yra tik pusė istorijos. Viešpats nepamiršta savosios tautos ir jos visiškai neapleidžia, net jei ji buvo apleidusi Jį. Daug pranašysčių, kad Izraelis bus išsklaidytas, lydėjo daug pažadų, kad Dievas vieną dieną juos surinks.7
Ta diena yra šiandien – dabar. Tas surinkimas jau prasidėjo. 1836 m., praėjus tūkstančiams metų po to, kai Mozė surinko Izraelio vaikus Sinajaus kalno papėdėje, jis pasirodė Kertlando šventykloje, kad Džozefui Smitui įteiktų „raktus surinkti Izraelį iš keturių žemės dalių“ (Doktrinos ir Sandorų 110:11). Dabar, vadovaujant tiems, kurie turi šiuos raktus, Izraelio gentys renkamos iš visų tautų, kur gali vykti Viešpaties tarnai.
Prezidentas Raselas M. Nelsonas yra pasakęs, kad šis surinkimas „yra pats svarbiausias dalykas, šiandien vykstantis žemėje. Niekas kitas neprilygsta jam nei didingumu, nei svarba, nei šlove. Ir jei pasirinksite, jei norėsite, galėsite būti jo svarbia dalimi.“8
Kaip tai daryti? Ką reiškia surinkti Izraelį? Ar tai reiškia sugrąžinti dvylika genčių atgal į jų kadaise apgyventą žemę? Tiesą sakant, tai reiškia kai ką daug didingesnio ir amžinesnio. Prezidentas Nelsonas paaiškino:
„Kalbėdami apie surinkimą, mes tiesiog pasakome tokią pagrindinę tiesą: kiekvienas mūsų Dangiškojo Tėvo vaikas abiejose uždangos pusėse turi išgirsti sugrąžintosios Jėzaus Kristaus Evangelijos žinią. […]
Kai darysite ką nors, kas padės kam nors bet kurioje uždangos pusėje sudaryti sandoras su Dievu ir priimti būtinas krikšto ir šventyklos apeigas, padėsite surinkti Izraelį. Tai taip paprasta.“9
Izraelis, pasak Izaijo, bus surenkamas „kaip grūdai“ (Izaijo 27:12) arba, kaip išpranašavo Jeremijas, „po vieną iš miesto ir po du iš giminės“ (Jeremijo 3:14).
Surinkti Izraelį reiškia sugrąžinti Dievo vaikus pas Jį. Tai reiškia atnaujinti jų sandorinį ryšį su Juo. Tai reiškia atkurti „šventą tautą“, kurią Jis taip seniai pasiūlė įkurti (Išėjimo 19:6).
Sugrįžkite namo
Jūs, kaip besilaikantieji sandoros, taip pat esate Izraelio namų dalis.10 Jūs esate surinkti, ir esate surinkėjai. Ši šimtmečiais besitęsianti epinė istorija, prasidėjusi nuo Dievo sandoros su Abraomu, jau beveik pasiekė kulminaciją, o jūs esate pagrindinis žaidėjas. Dabar yra tas metas, kai „Jėzus sukvies Izraelio vaikus“.11
Surinkėjų žinia yra tokia: sugrįžkite namo į sandorą. Sugrįžkite namo į Sionę. Sugrįžkite namo pas Jėzų Kristų, Izraelio Šventąjį, ir Jis parves jus namo pas Dievą, jūsų Tėvą.