piktograma „verta įsidėmėti“

Verta įsidėmėti

Poezijos Senajame Testamente skaitymas

Iki Senojo Testamento Jobo knygos daugiausia randame pasakojimų apie istorinius įvykius iš dvasinės perspektyvos. Nojus pasistatė arką, Mozė išlaisvino Izraelį, Ona meldė sūnaus ir t. t. Nuo Jobo knygos pastebime kitokį rašymo stilių, kurį pasitelkę Senojo Testamento rašytojai poetine kalba išreiškė gilius jausmus ar nepaprastas pranašystes.

Jau esame matę keletą poezijos pavyzdžių, išsibarsčiusių istorinėse Senojo Testamento knygose. Pradedant Jobo knyga, o ir vėliau, tų pavyzdžių matysime dar daugiau. Jobo, Psalmių ir Patarlių knygos yra beveik vien poezija, iš dalies ir pranašų Izaijo, Jeremijo ir Amoso raštai. Kadangi poezijos skaitymas skiriasi nuo istorijos skaitymo, kad ją suprastume dažnai reikia kitokio požiūrio. Štai keletas minčių, kurios galėtų jūsų Senojo Testamento poezijos skaitymą padaryti prasmingesnį.

Pažintis su hebrajų poezija

Pirma, jums būtų naudinga įsidėmėti, kad hebrajų poezija Senajame Testamente, ne taip, kaip kai kurios kitos poezijos rūšys, nėra pagrįsta rimavimu. Ir nors rimas, žodžių žaismas ir garsų kartojimas yra įprasti senovės hebrajų poezijos bruožai, verčiant jie dažniausiai prarandami. Tačiau pastebėsite vieną bruožą – minčių ar idėjų kartojimą, kartais vadinamą paralelizmu. Štai paprastas jo pavyzdys iš vienos Izaijo knygos eilutės:

• Apsirenk stiprybe, Sione!

• Jeruzale, […] apsirenk savo gražius drabužius! (Izaijo 52:1)

29-ojoje psalmėje yra daug paralelinių eilučių – štai vienas pavyzdys:

• Viešpaties balsas galingas.

• Viešpaties balsas didingas (Psalmių 29:4).

O štai pavyzdys, kai, žinant, kad antroji eilutė yra paraleli pirmajai, visą šią ištrauką yra lengviau suprasti:

• Aš daviau jums švarius dantis visuose jūsų miestuose

• ir duonos stoką visose vietovėse (Amoso 4:6).

Šiuose pavyzdžiuose idėja pakartojama su nežymiais skirtumais. Ši technika gali pabrėžti pasikartojančią idėją, skirtumus panaudodama tam, kad ją išsamiau apibūdintų ar išplėtotų.

Kitais atvejais, dviejose paraleliose frazėse vartojama panaši kalba, kad perteiktų priešingas idėjas, kaip kad šiame pavyzdyje:

• Švelnus atsakymas nuramina pyktį,

• aštrūs žodžiai sukelia rūstybę (Patarlių 15:1).

Toks paralelizmas buvo naudojamas neatsitiktinai. Rašytojai tai darė sąmoningai. Tai jiems leido dvasinius jausmus ar tiesas išreikšti taip, kad atrodytų, jog tai galinga ir gražu. Taigi, kai Senojo Testamento raštuose pastebėsite paralelizmą, paklauskite savęs, kaip jums tai padeda suprasti rašytojo perteiktą žinią. Pavyzdžiui, ką Izaijas bandė pasakyti, „stiprybę“ siedamas su „gražiais drabužiais“, o „Sionę“ su „Jeruzale“? (Izaijo 52:1) Ką galime numanyti skaitydami frazę „švelnus atsakymas“, jei žinome, kad „aštrūs žodžiai“ yra jos priešingybė? (Patarlių 15:1)

vyras rašo ant ritinio

Jis atgaivina mano sielą, dail. Valteris Reinas

Hebrajų poezija kaip naujas draugas

Poezijos skaitymą gali būti naudinga palyginti su nauja pažintimi. Pavyzdžiui, Senojo Testamento poezijos skaitymą galite palyginti su pažintimi su kuo nors iš tolimos šalies ir svetimos kultūros, kuris nekalba mūsų kalba ir, taip jau nutiko, kuriam daugiau nei du tūkstančiai metų. Šis žmogus tikriausiai kalbės iš pradžių nesuprantamus dalykus, tačiau tai nereiškia, kad jis neturi mums nieko vertingo pasakyti. Parodžius šiek tiek kantrybės ir atjautos, mūsų naujas pažįstamas ilgainiui gali tapti brangiu draugu. Tiesiog turime šiek tiek laiko praleisti kartu, bandydami į viską pažvelgti iš jo ar jos perspektyvos. Galime net pastebėti, kad širdyje iš tikrųjų gana gerai vienas kitą suprantame.

Taigi, kai pirmą kartą skaitysite kurią nors, pavyzdžiui, Izaijo knygos ištrauką, laikykite tai savo pirmąja pažintimi su nauju pažįstamu. Paklauskite savęs: „Kokį bendrą įspūdį susidariau?“ Kokius jausmus jums kelia ši ištrauka, net jei suprantate ne visus žodžius? Tada ją perskaitykite dar kartą, jei įmanoma, kelis kartus. Kai kurie žmonės, ištraukas skaitydami garsiai, randa papildomų prasmių. Atkreipkite dėmesį į tai, kokius konkrečius žodžius rinkosi Izaijas, ypač žodžius, kurie jūsų mintyse piešia paveikslą. Kokius jausmus jums sukelia šie paveikslai? Kokius Izaijo jausmus perteikia tokie vaizdiniai? Kuo daugiau studijuosite šių Senojo Testamento poetų žodžius, tuo aiškiau pamatysite, kad norėdami perteikti gilią dvasinę žinią jie sąmoningai rinko atitinkamus žodžius ir technikas.

Eilėraščiai gali būti nuostabūs draugai, nes jie padeda suprasti mūsų pačių jausmus ir išgyvenimus. Senojo Testamento eilėraščiai yra ypač vertingi, nes padeda suprasti svarbiausius mūsų jausmus ir išgyvenimus, susijusius su mūsų ryšiu su Dievu.

Studijuodami Senojo Testamento poeziją prisiminkite, kad Raštų studijavimas vertingiausias tada, kai tai mus veda pas Jėzų Kristų. Ieškokite tų simbolių, vaizdinių ir tiesų, kurie stiprintų jūsų tikėjimą Juo. Studijuodami klausykitės Šventosios Dvasios raginimų.

Išminties literatūra

Vieną Senojo Testamento poezijos rūšį mokslininkai vadina „išminties literatūra“. Į šią kategoriją patenka Jobo, Patarlių ir Mokytojo knygos. Psalmėse reiškiami pagyrimo, gedėjimo ir garbinimo jausmai, o išminties literatūroje daugiausia dėmesio skiriama nesenstantiems patarimams ar sudėtingiems filosofiniams klausimams. Pavyzdžiui, Jobo knygoje nagrinėjamas Dievo teisingumas ir žmogaus kančių priežastys. Patarlėse rasime patarimų, kaip gerai gyventi, įskaitant išmintingus posakius, kurie buvo surinkti ir perduoti iš ankstesnių kartų. Na, o Mokytojo knygoje kvestionuojama pati gyvenimo prasmė – kaip rasti tikrąją prasmę, kai viskas atrodo laikina ir vyksta atsitiktinai? Apie išminties literatūrą galite galvoti kaip apie turiningus pokalbius su įkvėptais patarėjais, norinčiais pasidalyti keliais pastebėjimais apie Dievą ir Jo sukurtą pasaulį, o galbūt padėti jums šiuos dalykus suprasti šiek tiek geriau nei anksčiau.