3.

Kunigystės principai

3.0

Įvadas

Kunigystė – tai įgaliojimas ir galia iš Dievo. Ji visada egzistavo ir egzistuos be pabaigos (žr. Almos 13:7–8; Doktrinos ir Sandorų 84:17–18). Per kunigystę Dangiškasis Tėvas įvykdo Savo darbą „įgyvendinti žmogaus nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą“ (Mozės 1:39). Dievas suteikia įgaliojimą ir galią Savo sūnums ir dukterims žemėje, kad padėtų atlikti šį darbą (žr. 1 skyrių).

3.1

Kunigystės sugrąžinimas

Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra vienintelė organizacija žemėje, turinti kunigystės įgaliojimą. Iš Jono Krikštytojo pranašas Džozefas Smitas gavo Aarono kunigystę ir jos raktus (žr. Doktrinos ir Sandorų 13:1). Melchizedeko kunigystę ir jos raktus jis gavo iš apaštalų Petro, Jokūbo ir Jono (žr. Doktrinos ir Sandorų 27:12–13).

Kertlando šventykloje Džozefui Smitui apsireiškė Mozė, Elijas ir Elija ir suteikė jam platesnį įgaliojimą, būtiną Dievo darbui atlikti pastarosiomis dienomis (žr. Doktrinos ir Sandorų 110:11–16).

• Mozė sugrąžino Izraelio surinkimo raktus (žr. Raštų rodyklę, straipsnį „Izraelis“).

• Elijas jam pavedė Abraomo evangelijos laikotarpį. Tai apima Abraomo sandoros atkūrimą (žr. Abraomo 2:9–11; Raštų rodyklę, straipsnį „Abraomo sandora“).

• Elijas įteikė užantspaudavimo galios raktus (žr. Raštų rodyklę, straipsnį „Užantspauduoti, užantspaudavimas“). Šie raktai suteikia įgaliojimą, dėl kurio žemėje atliktos apeigos galios ir kitame gyvenime (žr. Doktrinos ir Sandorų 128:9–10).

Visi Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariai turi visus šiuos kunigystės raktus. Tik Bažnyčios prezidentas, kuris yra vyriausias apaštalas, yra įgaliotas naudoti visus šiuos raktus. Šie vadovai pašaukia kitus Bažnyčios narius ir suteikia jiems įgaliojimą naudoti Dievo kunigystės įgaliojimą ir galią, kad padėtų išgelbėjimo ir išaukštinimo darbe.

Informacijos apie kunigystės raktus ieškokite 3.4.1.

3.2

Kunigystės palaiminimai

Per sandoras ir kunigystės apeigas Dievas teikia didelius palaiminimus visiems savo vaikams. Tie palaiminimai apima:

• krikštą ir narystę Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje;

• Šventosios Dvasios dovaną;

• sakramento priėmimą;

• įgaliojimą ir galią tarnauti atliekant Bažnyčios pašaukimus ir pavedimus;

• patriarcho palaiminimo ir kitų kunigystės palaiminimų – išgydymo, paguodos ir nukreipimo – gavimą;

• apdovanojimą Dievo galia šventykloje;

• užantspaudavimą amžinybei su savo šeimos nariais;

• amžinojo gyvenimo pažadą.

Dievo vaikai gali gauti šiuos kunigystės palaiminimus ir patirti didžiulį džiaugsmą, kai gyvena pagal Jėzaus Kristaus Evangeliją.

3.3

Melchizedeko kunigystė ir Aarono kunigystė

Bažnyčioje kunigystė susideda iš dviejų dalių: Melchizedeko ir Aarono kunigysčių (žr. Doktrinos ir Sandorų 107:1).

3.3.1

Melchizedeko kunigystė

Melchizedeko kunigystė yra „švent[oji] kunigyst[ė] pagal Dievo Sūnaus tvarką“ (Doktrinos ir Sandorų 107:3). Tai galia, kuria Dievo sūnūs ir dukterys gali tapti panašūs į Jį (žr. Doktrinos ir Sandorų 84:19–21; 132:19–20).

„Melchizedeko kunigystė turi pirmininkavimo teisę.“ Ji turi „galią bei įgaliojimą visoms bažnyčios pareigybėms visais pasaulio amžiais tvarkyti dvasinius dalykus“ (Doktrinos ir Sandorų 107:8). Per šį įgaliojimą Bažnyčios vadovai vadovauja ir atlieka visą Bažnyčios dvasinį darbą (žr. Doktrinos ir Sandorų 107:18). „Visi kiti įgaliojimai arba pareigybės bažnyčioje yra priedai prie šios kunigystės“ (Doktrinos ir Sandorų 107:5).

Bažnyčios prezidentas yra visai Melchizedeko kunigijai pirmininkaujantis aukštasis kunigas (žr. Doktrinos ir Sandorų 107:65–67). Kuolo prezidentas yra pirmininkaujantis kuolo aukštasis kunigas (žr. Doktrinos ir Sandorų 107:8, 10; taip pat žr. šio žinyno 5 skyrių). Vyskupas yra pirmininkaujantis apylinkės aukštasis kunigas (žr. Doktrinos ir Sandorų 107:17; taip pat žr. šio žinyno 7 skyrių).

Informacijos apie Melchizedeko kunigystės pareigybes ir pareigas ieškokite 8.1.

3.3.2

Aarono kunigystė

Aarono kunigystė yra „priedas prie […] Melchizedeko kunigystės“ (Doktrinos ir Sandorų 107:14). Ji turi šiuos raktus:

• angelų tarnavimo;

• atgailos Evangelijos;

• viešų apeigų, įskaitant krikštą nuodėmėms atleisti, vykdymo.

(Žr. Doktrinos ir Sandorų 13:1; 84:26–27; 107:20.)

Apylinkėje vyskupas yra Aarono kunigijos prezidentas (žr. Doktrinos ir Sandorų 107:15).

Informacijos apie Aarono kunigijos pareigybes ir pareigas ieškokite 10.1.3.

3.4

Kunigystės įgaliojimas

Kunigystės įgaliojimas – tai leidimas atstovauti Dievui ir veikti Jo vardu. Bažnyčioje visa kunigystės valdžia naudojama vadovaujant turintiems kunigystės raktus.

Verti Bažnyčios nariai gauna kunigystės įgaliojimą, kai jiems suteikiama kunigystė ir jie įšventinami į kunigystės pareigybę. Visi Bažnyčios nariai gali naudoti jiems perduotą įgaliojimą, kai yra paskirti padėti atlikti Dievo darbą. Nariai yra atskaitingi Dievui ir tiems, kuriuos Jis paskyrė pirmininkauti ir prižiūrėti, kaip naudojamas Jo įgaliojimas (žr. 3.4.4).

3.4.1

Kunigystės raktai

Kunigystės raktai yra įgaliojimas vadovauti taip, kad kunigystė būtų naudojama Dievo vaikų labui. Visam kunigystės įgaliojimo Bažnyčioje naudojimui vadovauja turintieji kunigystės raktus (žr. Doktrinos ir Sandorų 65:2).

3.4.1.1

Turintieji kunigystės raktus

Jėzus Kristus turi visus kunigystės raktus. Jam vadovaujant, kunigystės raktai įteikiami žmonėms, kad naudotų vykdydami konkrečius pašaukimus, skirtus Dievo darbui atlikti, kaip paaiškinta toliau.

Kiekvienam savo apaštalui Viešpats suteikė visus Dievo karalystės žemėje raktus. Vyriausias gyvas apaštalas, Bažnyčios prezidentas, yra vienintelis asmuo žemėje, įgaliotas naudoti visus kunigystės raktus (žr. Doktrinos ir Sandorų 81:1–2; 107:64–67, 91–92; 132:7).

Vadovaujant Bažnyčios prezidentui, raktai suteikiami kunigijos vadovams, kad šie galėtų pirmininkauti tose srityse, už kurias yra atsakingi. Tai yra šie vadovai:

• kuolų ir apygardų prezidentai;

• vyskupai ir skyrių prezidentai;

• Melchizedeko ir Aarono kunigijos kvorumų prezidentai;

• šventyklų prezidentai;

• misijų prezidentai ir misionierių mokymo centrų prezidentai;

• Bažnyčios istorinių vietų prezidentai.

Šie vadovai gauna kunigystės raktus, kai yra paskiriami į šiuos pašaukimus.

Kitiems, įskaitant vietinių kunigijos vadovų patarėjus ar Bažnyčios organizacijų prezidentus, kunigystės raktai nesuteikiami. Tiksliau tariant, šiems vadovams perduodamas įgaliojimas, kai jie paskiriami ir kai, vadovaujant turintiesiems raktus, jiems skiriamos užduotys. Bažnyčios organizacijų prezidentai pirmininkauja vadovaujami tų, kurie turi kunigystės raktus (žr. 4.2.4).

3.4.1.2

Viešpaties darbo tvarka

Kunigystės raktai užtikrina, kad išgelbėjimo ir išaukštinimo darbas būtų atliekamas tvarkingai (žr. Doktrinos ir Sandorų 42:11; 132:8). Turintieji kunigystės raktus vadovauja Viešpaties darbui pagal jiems suteiktą atsakomybę. Jie tai daro su meile ir teisiai. Šis pirmininkavimo įgaliojimas galioja tik konkrečioms vadovo pašaukimo pareigoms atlikti. Atleisti iš pašaukimų, kunigijos vadovai netenka tų raktų.

Visi, tarnaujantys Bažnyčioje, yra paskiriami vadovaujant tam, kuris turi kunigystės raktus. Kai nariai paskiriami, jie yra Dievo įgalioti tarnauti, kad vykdytų Jo darbą.

3.4.2

Kunigystės suteikimas ir įšventinimas

Vadovaujant turintiems kunigystės raktus, Aarono kunigystė ir Melchizedeko kunigystė suteikiama vertiems Bažnyčios nariams vyrams (žr. Doktrinos ir Sandorų 84:14–17). Suteikus atitinkamą kunigystę, asmuo įšventinamas į tos kunigystės pareigybę, pavyzdžiui, diakono ar vyresniojo. Kunigystę turintis asmuo ją naudoja pagal tos pareigybės teises ir pareigas (žr. Doktrinos ir Sandorų 107:99).

Kiekvienas Jėzaus Kristaus Bažnyčios vyras turėtų stengtis būti vertas gauti Melchizedeko kunigystę ir naudoti ją tarnaudamas kitiems. Gaudamas šią kunigystę, jis sudaro sandorą, kad ištikimai vykdys kunigystės pareigas. Jis taip pat gauna Dievo amžinų palaiminimų priesaiką, arba pažadą (žr. Doktrinos ir Sandorų 84:33–44; taip pat žr. Raštų rodyklę, straipsnį „Kunigystės priesaika ir sandora“).

Daugiau informacijos apie kunigystės suteikimą ir įšventinimą ieškokite 8.1.1, 10.6, 18.10 ir 38.2.5.

3.4.3

Kunigystės įgaliojimo perdavimas, kad būtų tarnaujama Bažnyčioje

Kunigystės įgaliojimas tarnauti Bažnyčioje nariams suteikiamas šiais būdais:

• paskiriant į Bažnyčios pašaukimą;

• pirmininkaujančių Bažnyčios vadovų pavedimu.

3.4.3.1

Paskyrimas

Kai vyrai ir moterys paskiriami vadovaujant turintiems kunigystės raktus, jiems suteikiamas Dievo įgaliojimas veikti atliekant tą pašaukimą. Atleisti iš pašaukimo, jie neteks su juo susijusio įgaliojimo.

Kai kurie pašaukimai siejami su kunigystės pareigybėmis ir kvorumais. Pavyzdžiui, Melchizedeko kunigystę turintį vyrą, galima pašaukti vyresniųjų kvorumo prezidentu. Jį paskirdamas kuolo prezidentas suteikia jam kunigystės raktus, įgaliojimą ir pareigą vadovauti vyresniųjų kvorumo darbui (žr. 3.4.1).

Daugelis kitų Bažnyčios pašaukimų nesusiję su kunigystės pareigybėmis ir kvorumais. Bet visiems tarnauti paskirtiems Bažnyčios nariams suteikiamas dieviškas įgaliojimas ir atsakomybė veikti atliekant savo pašaukimą. Pavyzdžiui:

• Moteriai, kurią vyskupas pašaukia ir paskiria apylinkės Paramos bendrijos prezidente, suteikiamas įgaliojimas vadovauti apylinkės Paramos bendrijos darbui.

• Vyrui ar moteriai, kuriuos vyskupijos narys pašaukia ir paskiria Pradinukų organizacijos mokytojais, suteikiamas įgaliojimas mokyti apylinkės Pradinukų organizacijos vaikus.

Visi pašaukti ir paskirti nariai tarnauja vadovaujami jiems pirmininkaujančių asmenų (žr. 3.4.1.2).

Daugiau informacijos apie narių paskyrimą į Bažnyčios pašaukimus ieškokite 18.11.

3.4.3.2

Pavedimas

Pirmininkaujantieji Bažnyčios vadovai gali perduoti įgaliojimą pavedimu. Gavusiems tokius pavedimus vyrams ir moterims suteikiamas Dievo įgaliojimas veikti. Pavyzdžiui:

• Pirmoji Prezidentūra ir Dvylikos Apaštalų Kvorumas suteikia įgaliojimą Septyniasdešimčių nariams, kuriems pavedama vadovauti kraštuose ir pirmininkauti kuolų konferencijose.

• Misijų prezidentai perduoda įgaliojimą misionieriams, vyrams ir moterims, kuriems pavedama vadovauti kitiems misionieriams ir juos mokyti.

• Bažnyčios nariams suteikiamas įgaliojimas tarnauti kaip tarnaujantiesiems broliams ir seserims. Tai įvyksta, kai, vadovaujant vyskupui, jiems tai paveda vyresniųjų kvorumo prezidentas arba Paramos bendrijos prezidentė.

Pavedimu perduodamas įgaliojimas apribojamas konkrečiomis pareigomis ir pavedimo trukme.

Daugiau informacijos apie pavedimą per perdavimą ieškokite 4.2.5.

3.4.4

Teisus kunigystės įgaliojimo naudojimas

Bažnyčios vadovai ir nariai suteiktą ar perduotą kunigystės įgaliojimą naudoja tam, kad laimintų kitų gyvenimą.

Šis įgaliojimas gali būti naudojamas tik teisiai (žr. Doktrinos ir Sandorų 121:36). Jis naudojamas įtikinimu, didžiu kantrumu, gerumu, romumu, meile ir maloningumu (žr. Doktrinos ir Sandorų 121:41–42). Vadovai tariasi su kitais vienybės dvasioje ir siekia per apreiškimą sužinoti Viešpaties valią (žr. Doktrinos ir Sandorų 41:2). Informacijos apie tarimąsi su kitais ieškokite 4.4.3.

Naudojantieji kunigystės įgaliojimą neverčia kitų jiems paklusti. Jie nenaudoja jo savanaudiškais tikslais. Jei žmogus jį naudoja neteisiai, „dangūs atsitraukia [ir] Viešpaties Dvasia nuliūdinta“ (Doktrinos ir Sandorų 121:37).

Į kai kuriuos Bažnyčios pašaukimus įeina pareiga pirmininkauti. Informacijos apie pirmininkavimą Bažnyčioje ieškokite 4.2.4.

3.5

Kunigystės galia

Kunigystės galia – tai galia, kuria Dievas laimina savo vaikus. Dievo kunigystės galia pasiekia visus Bažnyčios narius – moteris ir vyrus, – kai jie laikosi su Juo sudarytų sandorų. Nariai sudaro šias sandoras priimdami kunigystės apeigas. (Žr. Doktrinos ir Sandorų 84:19–20.)

Kunigystės galios palaiminimai, kuriuos gali gauti nariai:

• vadovavimas jų gyvenime;

• įkvėpimas žinoti, kaip tarnauti šeimos nariams ir kitiems;

• stiprybė ištverti ir įveikti sunkumus;

• Dvasios dovanos turimiems gebėjimams sustiprinti;

• apreiškimas, kad žinotų, kaip vykdyti jiems skirtą darbą arba darbą, kurį atlikti jie yra įšventinti, arba paskirti;

• pagalba ir stiprybė tapti panašesniems į Jėzų Kristų ir Dangiškąjį Tėvą.

3.5.1

Sandoros

Sandora yra šventas pasižadėjimas tarp Dievo ir Jo vaikų. Dievas nustato sandoros sąlygas, o Jo vaikai sutinka toms sąlygoms paklusti. Dievas pažada palaiminti savo vaikus, jei jie laikosi sandoros.

Nariai sudaro sandoras su Dievu, kai priima išgelbėjimo ir išaukštinimo apeigas (žr. 18.1). Visi, kurie ištvers iki galo laikydamiesi savo sandorų, gaus amžinąjį gyvenimą (žr. 2 Nefio 31:17–20; Doktrinos ir Sandorų 14:7). Ištvėrimas iki galo apima tikėjimo Dangiškuoju Tėvu bei Jėzumi Kristumi taikymą gyvenime ir kasdienę atgailą.

Gimdytojai, Bažnyčios vadovai ir kiti padeda asmenims pasiruošti sudaryti sandoras priimant Evangelijos apeigas. Jie pasirūpina, kad asmuo suprastų sandoras, kurias jis ar ji sudarys. Po to, kai asmuo sudaro sandoras, jie padeda jam ar jai jų laikytis. (Žr. Mozijo 18:8–11, 23–26.)

3.5.2

Apeigos

Apeigos yra šventi veiksmai, atliekami kunigystės įgaliojimu. Apeigos visada buvo Jėzaus Kristaus Evangelijos dalis. Žemėje pirmosios apeigos buvo atliekamos Adomo ir Ievos dienomis (žr. Pradžios 1:28; Mozės 6:64–65).

Per daugelį apeigų asmenys sudaro sandoras su Dievu. Kaip pavyzdį galima paminėti krikštą, sakramentą, endaumentą ir santuokos užantspaudavimo apeigas. Per kitas apeigas, tokias kaip patriarcho palaiminimas ar palaiminimai ligoniams, asmenys nesudaro sandorų, tačiau gauna įkvėpimą ir stiprybės laikytis sandorų.

Apeigos turi simbolinę prasmę, nukreipiančią žmones į Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų. Apeigų, per kurias sudaromos sandoros, simbolika padeda žmonėms suprasti duodamus pažadus ir palaiminimus, kuriuos jie gaus būdami ištikimi.

Visos apeigos sudaro sąlygas žmonėms gauti gausius dvasinius palaiminimus. Viešpats apreiškė: „[Kunigystės] apeigose apsireiškia dieviškumo galia“ (Doktrinos ir Sandorų 84:20). Išgelbėjimo ir išaukštinimo apeigos būtinos amžinajam gyvenimui. Daugiau informacijos ieškokite 18.1.

Gyvieji patys gauna išgelbėjimo ir išaukštinimo apeigas. Jei įmanoma, jie po to grįžta į šventyklą, kad tas apeigas vikariškai atliktų už mirusiuosius. Daugiau informacijos apie apeigų už mirusiuosius atlikimą ieškokite 28 skyriuje.

3.6

Kunigystė ir namai

Visi sandorų besilaikantys Bažnyčios nariai – moterys, vyrai ir vaikai – laiminami Dievo kunigystės galia savo namuose, kad stiprintų save ir savo šeimas (žr. 3.5). Ši galia padės nariams vykdyti Dievo skirtą išgelbėjimo ir išaukštinimo darbą asmeniniame gyvenime ir jų šeimose (žr. 2.2).

Melchizedeko kunigystę turintys vyrai gali suteikti kunigystės palaiminimus šeimos nariams, kad patartų, gydytų ir paguostų. Kai reikia, Bažnyčios nariai taip pat gali prašyti, kad šiuos palaiminimus suteiktų šeimos nariai, tarnaujantieji broliai arba vietiniai Bažnyčios vadovai. Daugiau informacijos apie kunigystės palaiminimus ieškokite 18.13 ir 18.14.

Informacijos apie pirmininkavimą šeimoje ieškokite 2.1.3.