Izraelis
Senajame Testamente – Viešpats Jokūbą, Izaoko sūnų ir Abraomo anūką, pavadino Izraeliu (Pr 32:28; 35:10). Raštuose Izraelio vardu gali būti vadinamas pats Jokūbas, jo palikuonys arba karalystė, kurią tie palikuonys valdė Senojo Testamento laikais (2 Sam 1:24; 23:3). Po to, kai Mozė išvedė Izraelio vaikus iš Egipto vergijos (Iš 3–14), daugiau nei tris šimtus metų juos valdė teisėjai. Karaliai valdė vieningą Izraelį pradedant karaliumi Sauliumi iki Saliamono mirties, kada dešimt genčių atsiskyrė nuo Rehabeamo, kad suformuotų atskirą valstybę. Izraelio karalystei suskilus, šiaurinės gentys, kaip didesnioji dalis, toliau vadinosi Izraeliu, kai tuo tarpu pietinė karalystė vadinosi Judu. Kanaano žemė taip pat šiandien vadinasi Izraeliu. Antra vertus, Izraelis taip pat reiškia tikrus tikinčiuosius Kristumi (Rom 10:1; 11:7; Gal 6:16; Ef 2:12).
Dvylika Izraelio genčių
Abraomo anūkas Jokūbas, kuris buvo pavadintas Izraeliu, turėjo dvylika sūnų. Jų palikuonys tapo žinomi, kaip dvylika Izraelio genčių arba Izraelio vaikai. Yra tokios dvylika genčių: Rubenas, Simeonas, Levis, Judas, Isacharas ir Zebulūnas (Jokūbo ir Lėjos sūnūs); Danas ir Naftalis (Jokūbo ir Bilhos sūnūs); Gadas ir Ašeras (Jokūbo ir Zilpos sūnūs); Juozapas ir Benjaminas (Jokūbo ir Rachelės sūnūs) (Pr 29:32–30:24; 35:16–18).
Prieš mirdamas Jokūbas palaimino kiekvienos genties vadovą (Pr 49:1–28). Smulkesnę informaciją rasite pagal kiekvieną Jokūbo sūnaus vardą.
Rubenas, Jokūbo pirmos žmonos Lėjos pirmagimis sūnus, dėl amoralumo prarado savo pirmagimystės palaiminimą ir dvigubą palikimo dalį (Pr 49:3–4). Tad pirmagimystė perėjo Juozapui, kuris buvo Jokūbo antros žmonos Rachelės pirmagimis (1 Met 5:1–2). Levis, kurio gentį Viešpats pašaukė tarnauti kaip savo kunigystės tarnautojus, negavo paveldo dėl savo ypatingo pašaukimo tarnauti tarp visų genčių. Tai leido dvigubą Juozapo palikimo dalį pasidalinti Juozapo sūnums Efraimui ir Manasui (1 Met 5:1; Jer 31:9), kurie laikomi atskiromis Izraelio gentimis (DžSV Pr 48:5–6).
Judo genties nariai turėjo valdyti, kol ateis Mesijas (Pr 49:10; DžSV Pr 50:24). Paskutinėmis dienomis Efraimo gentis turi privilegiją nešti sugrąžintos evangelijos žinią pasauliui ir surinkti išsklaidytą Izraelį (PakĮst 33:13–17). Ateis laikas, kai per Jėzaus Kristaus evangeliją Efraimas vadovaus suvienijant visas Izraelio gentis (Iz 11:12–13; DS 133:26–34).
Izraelio išsklaidymas
Viešpats išsklaidė ir ištiko dvylika Izraelio genčių už jų neteisumą ir maištą. Tačiau šį savo išrinktos liaudies išsklaidymą tarp pasaulio tautų Viešpats taip pat panaudojo toms tautoms palaiminti.
Izraelio surinkimas
Izraelio namai bus surinkti paskutinėmis dienomis prieš Kristaus atėjimą (TT 1:10). Viešpats renka savo liaudį Izraelį, kai jie priima jį ir laikosi jo įsakymų.
Dešimt prapuolusių Izraelio genčių
Dešimt Izraelio genčių sudarė šiaurinę Izraelio karalystę ir buvo išvestos nelaisvėn į Asiriją 721 m. prieš Kristaus gim. Tada jie išėjo į „šiaurinius kraštus“, ir kiti apie juos nebežinojo. Paskutinėmis dienomis jie sugrįš.