Pjūtis Žodis pjūtis Raštuose kartais vartojamas perkeltine prasme ir reiškia žmonių atvedimą į bažnyčią, kuri yra Dievo karalystė žemėje, arba jis reiškia teismo metą, pavyzdžiui, Jėzaus Kristaus antrąjį atėjimą. Pjūtis praėjo, vasara pasibaigė, o mes neišgelbėti, Jer 8:20 (DS 56:16). Pjūtis didelė, bet darbininkų maža, Mt 9:37. Pjūtis yra pasaulio pabaiga, Mt 13:39. Ką žmogus sėja, tą ir pjaus, Gal 6:7–9 (DS 6:33). Laukas jau pabalęs pjūčiai, DS 4:4. Pjūtis pasibaigė, o jūsų sielos neišgelbėtos, DS 45:2. Atėjo pjūties metas, ir mano žodis turi būti išpildytas, DS 101:64.