Išmintis Taip pat žr. Pažinimas, žinojimas; Supratimas; Tiesa Sugebėjimas, arba Dievo dovana, priimti teisingus sprendimus. Asmuo įgija išmintį per patirtį ir mokymąsį bei klausydamas Dievo patarimų. Be Dievo pagalbos žmogus neturi tikrosios išminties (2 Nef 9:28; 27:26). Dievas suteikė Saliamonui išminties, 1 Kar 5:9–10. Štai išminties pradžia: įsigyk išminties, Pat 4:7. Kas įgyja išminties, myli savo sielą, Pat 19:8. Jėzus darėsi pilnas išminties, Lk 2:40, 52. Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, Jok 1:5 (DS 42:68; DžS–I 1:11). Sakau jums tai, kad pasimokytumėte išminties, Mzj 2:17. Mokykis išminties savo jaunystėje, Al 37:35. Šventieji ras išmintį ir didžius pažinimo lobius, DS 89:19. Tegul tas, kuris neišmano, mokosi išminties, nusižemindamas ir šaukdamasis Viešpaties, DS 136:32.