Savanoriškai susilaikyti nuo valgymo ir gėrimo, norint labiau priartėti prie Viešpaties, ir prašyti jo palaiminimų. Pasninkaudami individai ir grupės taip pat turėtų ir melstis, kad suprastų Dievo valią ir išvystytų didesnę dvasinę stiprybę. Tikri tikintieji visada praktikavo pasninkavimą.
Mūsų dienų bažnyčioje, kiekvieną mėnesį viena šabo diena skiriama pasninkavimui. Tuo metu bažnyčios nariai apsieina be maisto ir vandens dvidešimt keturias valandas. Tada jie atiduoda bažnyčiai tuos pinigus, kuriuos būtų išleidę tam maistui. Šie pinigai vadinami pasninko atnašomis. Bažnyčia naudoja pasninko atnašas, kad padėtų vargšams ir beturčiams.