Galilėja
Senaisiais ir naujaisiais laikais tai šiauriausia Izraelio apygarda, nusidriekusi į vakarus nuo Jordano upės ir Galilėjos jūros. Galilėja yra apie devyniasdešimt septynių kilometrų ilgio ir keturiasdešimt aštuonių kilometrų pločio. Senovės laikais joje buvo dalis geriausių Izraelio žemių ir aktyviausių miestų. Svarbiausi keliai, vedantys į Damaską, Egiptą ir rytinį Izraelį, ėjo per Galilėją. Jos puikus klimatas ir derlinga žemė duodavo gausų alyvų, kviečių, miežių ir vynuogių derlių. Žvejyba Galilėjos jūroje maitino didelį eksporto verslą ir buvo didelis gerovės šaltinis. Gelbėtojas daug savo laiko praleido Galilėjoje.
Galilėjos jūra
Galilėjos jūra yra šiauriniame Izraelyje. Senajame Testamente ji dar vadinama Činereto jūra, o Naujajame Testamente Genezareto arba Tiberiados ežeru. Čia Jėzus pasakė keletą pamokslų (Mt 13:2). Jūra yra kriaušės formos, 20 kilometrų ilgio ir 12 kilometrų pločio plačiausioje vietoje. Ji yra 207 metrai žemiau jūros lygio, dėl ko oras virš jos gana smarkiai įkaista. Šaltas oras, leisdamasis nuo kalvų ir susitikdamas su karštu oru virš vandens, dažnai sukelia staigias audras (Lk 8:22–24).