Saliamonas Taip pat žr. Batšeba; Dovydas Senajame Testamente – Dovydo ir Batšebos sūnus (2 Sam 12:24). Saliamonas buvo Izraelio karalius. Dovydas paskelbė Saliamoną karaliumi, 1 Kar 1:11–53. Dovydas įpareigojo Saliamoną vaikščioti Viešpaties keliais, 1 Kar 2:1–9. Viešpats pažadėjo jam išmintingą širdį, 1 Kar 3:5–15. Sprendė dviejų motinų ginčą ir išaiškino, kuri tikroji vaiko motina, 1 Kar 3:16–28. Kūrė patarles ir giesmes, 1 Kar 5:12. Pastatė šventyklą, 1 Kar 6; 7:13–51. Pašventino šventyklą, 1 Kar 8. Jį aplankė Šebos karalienė, 1 Kar 10:1–13. Saliamonas vedė neizraelites, ir žmonos nukreipė jo širdį į netikrų dievų garbinimą, 1 Kar 11:1–8. Viešpats pyko ant Saliamono, 1 Kar 11:9–13. Mirė, 1 Kar 11:43. Dovydas pranašavo apie Saliamono valdymo šlovę, Ps 72. Saliamonas gavo daug žmonų ir sugulovių, bet kai kurias gavo ne iš Viešpaties, DS 132:38 (JokK 2:24).