Romus, romumas Taip pat žr. Kantrybė; Pažeminti, nusižeminimas, nuolankumas; Sudužusi širdis Dievobaimingas, teisus, nuolankus, priimantis pamokymus ir kantrus kentėjimuose. Romieji pasiryžę sekti evangelijos mokymais. Mozė buvo labai romus, Sk 12:3. Romieji paveldės žemę, Ps 37:11 (Mt 5:5; 3 Nef 12:5; DS 88:17). Visi romieji, ieškokite Viešpaties, ieškokite teisumo, ieškokite romumo, Sof 2:3 (1 Tim 6:11). Mokykitės iš manęs, nes aš esu romus ir nuolankios širdies, Mt 11:29. Romumas yra Dvasios vaisius, Gal 5:22–23. Viešpaties tarnas turi būti malonus, gabus mokyti, kantrus, romiai pamokantis prieštaraujančius, 2 Tim 2:24–25. Romi ir taikinga dvasia yra labai brangi Dievo akyse, 1 Pt 3:4. Nusivilkite prigimtinį žmogų ir tapkite romūs, Mzj 3:19 (Al 13:27–28). Dievas įsakė Helamanui mokyti žmones būti romiais, Al 37:33. Viešpaties malonės pakanka romiesiems, Etr 12:26. Dėl savo romumo tikite Kristų, Mor 7:39. Niekas kitas nėra priimtinas Dievui, kaip tik romus ir nusižeminęs širdimi, Mor 7:44. Nuodėmių atleidimas atneša romumą, o dėl romumo ima lankytis Šventoji Dvasia, Mor 8:26. Vaikščiok mano Dvasios romume, DS 19:23. Valdyk savo namus romiai, DS 31:9. Kunigystės galia ir įtaka gali būti palaikoma malonumu ir romumu, DS 121:41.