Pažeminti, nusižeminimas, nuolankumas Taip pat žr. Išdidumas; Romus, romumas; Silpnumas; Sudužusi širdis; Vargšai Padaryti romiu ar priimančiu pamokymą; savybė ar būsena, kai žmogus yra romus ir priimantis pamokymą. Nuolankumas apima mūsų priklausomybės nuo Dievo pripažinimą ir norą pasiduoti jo valiai. Dievas vedžiojo tave keturiasdešimt metų dykumoje, idant padarytų tave nuolankų, PakĮst 8:2. Žeminau savo sielą pasninku, Ps 35:13. Geriau vargšas ir išmintingas vaikas, nei senas ir kvailas karalius, Mok 4:13. Viešpats būna su tuo, kuris nuolankus, Iz 57:15. Kiekvienas, kuris nusižemins kaip mažas vaikelis, bus didžiausias dangaus karalystėje, Mt 18:4. Kas save žemina, bus išaukštintas, Mt 23:12 (Lk 14:11; 18:14). Jėzus nusižemino ir tapo paklusnus iki mirties, Fil 2:8 (Lk 22:42; 23:46). Dievas išdidiems priešinasi, o nuolankiems teikia malonę, 1 Pt 5:5–6 (2 Nef 9:42). Nusižeminkite iki nuolankumo gelmių, Mzj 4:11 (2 Nef 9:42; 3 Nef 12:2). Ar buvote pakankamai nuolankūs? Al 5:27–28. Nuolankesnioji liaudies dalis stiprėjo nuolankumu, Hel 3:33–35. Aš duodu žmonėms silpnumą, kad jie būtų nuolankūs, Etr 12:27. Nuolankumas yra krikšto sąlyga, DS 20:37. Nusižeminkite prieš mane ir jūs matysite mane bei žinosite, kad aš esu, DS 67:10. Būk nuolankus, ir Viešpats atsakys į tavo maldas, DS 112:10. Tegul tas, kuris neišmano, mokosi išminties nusižemindamas, DS 136:32. Dvasia pasiųsta apšviesti nuolankiuosius, DS 136:33.