Raštuose vartojama prasme prakeiksmas yra dieviško įstatymo, kuris leidžia ar užtraukia teismus ir jų pasekmes daiktui, asmeniui ar žmonėms dėl jų neteisumo, pritaikymas. Prakeikimai yra Dievo dieviškos meilės ir teisingumo išraiška. Juos gali pasitelkti pats Dievas, arba ištarti jo įgalioti tarnai. Kartais visas prakeiksmų priežastis žino vien tik Dievas. Be to prakeikimo būseną patiria tie, kurie sąmoningai nepaklūsta Dievui ir per tai atitolina save nuo Viešpaties Dvasios.
Viešpats gali pašalinti prakeiksmus dėl individo ar žmonių tikėjimo Jėzumi Kristumi ir paklusnumo evangelijos įstatymams ir apeigoms (Al 23:16–18; 3 Nef 2:14–16; TT 1:3).
Šventvagystė
Keikti taip pat reiškia vartoti bedievišką, piktžodišką ar niekinančią kalbą.