Drausminti, drausminimas Taip pat žr. Pasipriešinimas Duoti pastabą ar skirti nuobaudą asmenims ar grupėms, siekiant padėti jiems pasitaisyti ar tapti stipresniems. Neniekink Visagalio drausminančios rankos, Job 5:17 (Pat 3:11). Palaimintas žmogus, kurį tu, Viešpatie, drausmini, Ps 94:12. Visas Raštas duotas barti, taisyti, 2 Tim 3:16. Viešpats drausmina tuos, kuriuos myli, Hbr 12:5–11. Viešpats mato esant tinkama drausminti savo žmones, Mzj 23:21–22. Jei Viešpats nedrausmins savo žmonių, jie neprisimins jo, Hel 12:3. Viešpats kalbėjo su Jaredo broliu ir drausmino jį, Etr 2:14. Jie buvo drausminami, kad atgailautų, DS 1:27. Kuriuos myliu, aš taip pat ir drausminu, kad jų nuodėmės būtų atleistos, DS 95:1. Visi, kurie neištvers drausminimo, negalės būti pašventinti, DS 101:2–5. Mano žmones reikia drausminti, kol jie išmoks paklusnumo, DS 105:6. Tas, kuris nepakelia drausminimo, nevertas mano karalystės, DS 136:31.