Simbolika

Kažko naudojimas kitam dalykui pavaizduoti ar išreikšti. Simbolika Raštuose – tai pažįstamų dalykų, įvykių ar aplinkybių naudojimas evangelijos principui ar mokymui pavaizduoti. Pavyzdžiui, Mormono Knygos pranašas Alma Dievo žodžiui pavaizduoti panaudojo sėklą, (Al 32).

Raštuose pranašai simboliką naudojo mokyti apie Jėzų Kristų. Kai kurie simbolių pavyzdžiai: ceremonijos ir apeigos (Moz 6:63), aukos (Hbr 9:11–15; Moz 5:7–8), sakramentas (Lk 22:13–20; DžSV Mk 14:20–24), krikštas (Rom 6:1–6; DS 128:12–13). Daugelis biblinių vardų yra simboliai. Senojo Testamento Palapinės ceremonijos ir Mozės įstatymas vaizdavo amžinas tiesas (Hbr 8–10; Mzj 13:29–32; Al 25:15; Hel 8:14–15). Kitų pavyzdžių ieškokite Mt 5:13–16; Jn 3:14–15; JokK 4:5; Al 37:38–45.