Motina Taip pat žr. Gimdytojai; Ieva; Šeima Šventas titulas, skirtas moteriai, pagimdžiusiai ar įvaikinusiai vaikus. Motinos padeda vykdyti Dievo planą, teikdamos mirtingus kūnus Dievo dvasiniams vaikams. Adomas pavadino savo žmoną Ieva, nes ji buvo visų gyvųjų motina, Pr 3:20 (Moz 4:26). Gerbk savo tėvą ir motiną, Iš 20:12 (Ef 6:1–3; Mzj 13:20). Neatmesk savo motinos mokymo, Pat 1:8. Kvailys niekina savo motiną, Pat 15:20 (Pat 10:1). Nepaniekink savo motinos, kai ji pasensta, Pat 23:22. Jos vaikai bei vyras pakyla ir vadina ją palaiminta, ir jos vyras giria ją, Pat 31:28. Prie kryžiaus stovėjo Jėzaus motina, Jn 19:25–27. Du tūkstančius lamanitų karių išmokė jų motinos, Al 56:47 (Al 57:21). Mūsų šlovingoji motina Ieva buvo tarp didžiųjų ir galingųjų, kuriuos Viešpats mokė dvasių pasaulyje, DS 138:38–39.