Sinagoga

Susirinkimų vieta, naudojama religiniams tikslams. Naujojo Testamento laikais apstatymas būdavo paprastas – skrynia, kurioje buvo įstatymo ritiniai bei kiti šventi raštai, skaitymo stalas ir kėdės garbintojams.

Sinagogą prižiūrėdavo vietinė vyresniųjų taryba. Jie nuspręsdavo, kas bus priimtas, o kas bus pašalintas (Jn 9:22; 12:42). Svarbiausias pareigūnas buvo sinagogos valdytojas (Lk 13:14; Mk 5:22). Paprastai jis būdavo Rašto žinovas, rūpindavosi pastatu ir prižiūrėdavo susirinkimus. Patarnautojas atlikdavo raštininko pareigas (Lk 4:20).

Sinagoga būdavo kiekviename žydų gyvenamame mieste tiek Palestinoje, tiek ir kitur. Tai labai padėjo Jėzaus Kristaus evangelijos sklidimui, kadangi pirmieji Bažnyčios misionieriai dažniausiai galėdavo kalbėti sinagogose (ApD 13:5, 14; 14:1; 17:1, 10; 18:4). Tą pačią praktiką naudojo Mormono Knygos misionieriai (Al 16:13; 21:4–5; 32:1) ir taip pat pirmieji šio evangelijos laikotarpio misionieriai (DS 66:7; 68:1).