Raštuose vartojama prasme, paprastai tai yra šventa sandora ar pažadas. Tačiau nelabi asmenys, įskaitant Šėtoną ir jo angelus, taip pat duoda priesaikas, siekdami savo piktų tikslų. Senojo Testamento laikais priesaikos buvo priimtinos; tačiau Jėzus Kristus mokė žmones neprisiekinėti Dievu ar jo kūriniais (Mt 5:33–37).