Šventykla, Viešpaties namai

Viešpaties namai tiesiogine prasme. Viešpats savo žmonėms visada įsakydavo statyti šventyklas, šventus pastatus, kuriuose verti šventieji atlieka šventas evangelijos ceremonijas ir apeigas dėl savęs ir mirusiųjų. Savo šventyklose lankosi Viešpats, ir jos yra švenčiausios iš visų garbinimo vietų.

Mozės ir Izraelio vaikų pastatyta Palapinė buvo kilnojama šventykla. Izraelitai ją naudojo išėję iš Egipto.

Žymiausią Biblijoje aprašytą šventyklą pastatė Saliamonas Jeruzalėje, (2 Met 2–5). Ją 600 m. prieš Kristaus gim. sugriovė babiloniečiai ir beveik po šimto metų atstatė Zerubabelis (Ezr 1–6). Dalis šios šventyklos sudegė 37 m. prieš Kristaus gim., ir vėliau ją atstatė karalius Herodas Didysis. 70 m. po Kristaus gim. šią šventyklą sugriovė romėnai.

Mormono Knygoje teisiems Dievo sekėjams buvo nurodyta statyti šventyklas ir garbinti jose (2 Nef 5:16; Mzj 1:18; 3 Nef 11:1). Šventyklų statymas ir teisingas naudojimas yra tikrosios Bažnyčios ženklai visais evangelijos laikotarpiais, įskaitant atkurtą Bažnyčią mūsų dienomis. Kirtlando šventykla buvo pirmoji šventykla, pastatyta ir pašvęsta Viešpačiui šiuo evangelijos laikotarpiu. Nuo tada šventyklos yra pašvęstos daugelyje šalių visoje žemėje.