Mirtis, dvasinė

Atskyrimas nuo Dievo ir jo įtakos; mirtis su teisumu susijusių dalykų atžvilgiu. Liuciferis ir trečdalis dangaus pulkų patyrė dvasinę mirtį, kai buvo išmesti iš dangaus (DS 29:36–37).

Per Adomo nuopolį į pasaulį atėjo dvasinė mirtis (Moz 6:48). Mirtingieji su nelabomis mintimis, žodžiais ir darbais yra dvasiškai mirę dar tebegyvendami žemėje (1 Tim 5:6). Per Jėzaus Kristaus apmokėjimą ir per paklusnumą evangelijos principams bei apeigoms, vyrai ir moterys gali išsivalyti nuo nuodėmės ir nugalėti dvasinę mirtį.

Dvasinė mirtis taip pat įvyksta po mirtingojo kūno mirties. Bus teisiamos tiek prikeltos esybės, tiek ir velnias bei jo angelai. Tie, kurie sąmoningai maištavo prieš evangelijos šviesą ir tiesą, patirs dvasinę mirtį. Ši mirtis dažnai vadinama antrąja mirtimi (Al 12:16; Hel 14:16–19; DS 76:36–38).

Žmonės laisvi pasirinkti laisvę ir amžinąjį gyvenimą arba pasirinkti nelaisvę ir mirtį, 2 Nef 2:27 (2 Nef 10:23; Al 29:5; Hel 14:30–31).
Dievas paruošė mums kelią išsigelbėti iš mirties ir pragaro, 2 Nef 9:10.
Išsivaduokite iš pragaro kančių, kad nepatirtumėte antrosios mirties, JokK 3:11.
Prigimtinis žmogus yra Dievo priešas, Mzj 3:19.
Tesuteikia Viešpats jums atgailą, kad nepatirtumėte antrosios mirties, Al 13:30.
Alma buvo aprištas amžinomis mirties grandinėmis, Al 36:18.
Nelabieji miršta su teisumu susijusių dalykų atžvilgiu, Al 40:26 (Al 12:16).
Nuopuolis užtraukė visai žmonijai dvasinę mirtį, Al 42:9 (Hel 14:16–18).