Mana

Smulkus, dribsnių pavidalo maistas, kuris skoniu panašus į paplotėlius su medumi (Iš 16:14–31) ar su šviežiu aliejumi (Sk 11:8). Viešpats parūpino ją, kad maitintų Izraelio vaikus, kol jie keturiasdešimt metų buvo tyruose (Iš 16:4–5, 14–30, 35; Joz 5:12; 1 Nef 17:28).

Izraelio vaikai ją pavadino mana, kas hebrajų kalba reiškia „kas tai?“, kadangi jie nežinojo, kas tai buvo (Iš 16:15). Dar ji buvo vadinama „angelų maistu“ ir „duona iš dangaus“ (Ps 78:24–25; Jn 6:31). Ji simbolizavo Kristų, kuris buvo Gyvenimo Duona (Jn 6:31–35).