Raštuose ramybė gali reikšti arba gyvenimą be konfliktų ir neramumų, arba vidinę ramybę ir paguodą, sukeltą Dvasios, kurią Dievas duoda savo ištikimiems šventiesiems.
Gyvenimas be konfliktų ir neramumų
Ramybė nuo Dievo paklusniesiems
Gelbėtojas bus vadinamas Ramybės Kunigaikščiu, Iz 9:5 .
Nelabieji neturi ramybės, Iz 48:22 .
Pasirodė dangaus pulkas, šlovinantis Dievą ir sakantis: Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė, Lk 2:13–14 .
Aš palieku jums ramybę, Jn 14:27 .
Dievo ramybė pranoksta visokį supratimą, Fil 4:7 .
Karaliaus Benjamino žmonės gavo sąžinės ramybę, Mzj 4:3 .
Kokios gražios kalnuose kojos tų, kurie skelbia ramybę, Mzj 15:14–18 (Iz 52:7 ).
Alma šaukėsi Viešpaties ir rado ramybę, Al 38:8 .
Teisiųjų dvasios priimamos į ramybės būseną, Al 40:12 .
Argi aš nekalbėjau ramybę tavo protui tuo klausimu? DS 6:23 .
Vaikščiok mano Dvasios romume ir manyje rasi ramybę, DS 19:23 .
Tas, kuris daro teisumo darbus, ras ramybę, DS 59:23 .
Apsirenkite tikrosios meilės raiščiu, kuris yra tobulumo ir ramybės raištis, DS 88:125 .
Mano sūnau, ramybė tavo sielai, DS 121:7 .