Tomas

Naujajame Testamente – vienas iš pirmųjų Dvylikos Apaštalų, kuriuos Gelbėtojas išsirinko savo mirtingosios tarnystės metu. Graikiškai jis buvo vadinamas Didimus, kas reiškia „dvynys“ (Mt 10:2–3; Jn 14:5; 20:24–29; 21:2). Nors Tomas, kol asmeniškai nepamatė prikelto Gelbėtojo, abejojo Jėzaus prikėlimu, dėl savo stipraus charakterio jis buvo pasiryžęs ištverti persekiojimus ir mirtį su Viešpačiu (Jn 11:16; 20:19–25).