Kolosiečiams, laiškas

Knyga Naujajame Testamente. Pradžioje tai buvo laiškas, kurį apaštalas Paulius parašė kolosiečiams po to, kai jį aplankė Epafras, Kolosų bažnyčios evangelistas (Kol 1:7–8). Epafras pasakė Pauliui, kad kolosiečiai buvo įpuolę į rimtą klaidą – galvojo esą geresni nei kiti žmonės, kadangi stropiai laikėsi tam tikrų išorinių apeigų (Kol 2:16), atsisakė tam tikrų norų ir garbino angelus (Kol 2:18). Šios praktikos paskatino kolosiečius manyti, kad jie pašventinti. Jie taip pat manė, kad supranta visatos slėpinius geriau nei kiti bažnyčios nariai. Savo laiške Paulius pataisė juos, mokydamas, kad išpirkimas ateina vien tik per Kristų ir kad turime būti išmintingi ir tarnauti jam.

1 skyrius yra Pauliaus sveikinimas kolosiečiams. 2 ir 3 skyriai yra doktrininiai, ir juose yra teiginiai apie Kristų, kaip Išpirkėją, neteisingo garbinimo pavojų ir prikėlimo svarbą. 4 skyriuje mokoma, kad šventieji visame kame turi būti išmintingi.