Pašaukti, pašauktas Dievo, pašaukimas Taip pat žr. Įgaliojimas, valdžia; Išrinkti, išrinktieji; Išrinkti, pasirinkti; Įšventinti, įšventinimas; Prievaizdas, prievaizdavimas Būti pašauktam Dievo, reiškia iš jo ar jo deramai įgaliotų bažnyčios vadovų gauti paskyrimą ar pakvietimą tarnauti jam tam tikru būdu. Jis uždėjo ant jo savo rankas ir įgaliojo jį, Sk 27:23. Aš įšventinau tave pranašu, Jer 1:5. Aš išsirinkau jus ir paskyriau, Jn 15:16. Paulius buvo pašauktas apaštalu, Rom 1:1. Joks žmogus nepasiima šios garbės sau, bet tik tas, kuris pašauktas Dievo, Hbr 5:4. Jėzus buvo Dievo pašauktas pagal Melchizedeko tvarką, Hbr 5:10. Aš buvau pašauktas skelbti Dievo žodį pagal apreiškimo ir pranašystės dvasią, Al 8:24. Kunigai buvo pašaukti ir paruošti nuo pasaulio įkūrimo, Al 13:3. Jei turite norą tarnauti Dievui, jūs esate pašaukti, DS 4:3. Ištikimai dirbk darbą, kuriam tave pašaukiau, DS 9:14. Nereikia manyti, jog esi pašauktas pamokslauti, kol nesi pašauktas, DS 11:15. Vyresnieji pašaukti surinkti išrinktuosius, DS 29:7. Nė vienas neskelbs mano evangelijos ir nestatys mano bažnyčios, jeigu jis neįšventintas, DS 42:11. Daug pašauktų, bet maža išrinktų, DS 121:34. Vyras turi būti pašauktas Dievo, TT 1:5.