Pagarbus bendravimas su Dievu, kurio metu žmogus dėkoja ir prašo palaiminimų. Maldos skiriamos mūsų Dangiškajam Tėvui Jėzaus Kristaus vardu. Maldos gali būti kalbamos garsiai arba tyliai. Žmogaus mintys taip pat gali būti malda, jeigu jos nukreiptos į Dievą. Teisiojo giesmė gali būti malda Dievui (DS 25:12).
Maldos tikslas yra ne pakeisti Dievo valią, bet gauti sau ir kitiems palaiminimus, kuriuos Dievas jau nori duoti, bet kurių mes turime paprašyti, kad gautume.
Mes meldžiamės Tėvui Kristaus vardu (Jn 14:13–14; 16:23–24). Mes tikrai galime melstis Kristaus vardu, kai mūsų norai yra Kristaus norai (Jn 15:7; DS 46:30). Tada prašome to, kas yra teisu ir todėl gali būti Dievo duota (3 Nef 18:20). Kai kurios maldos lieka neatsakytos, kadangi jos jokiu būdu neatspindi Kristaus troškimo, bet kyla iš žmogaus savanaudiškumo (Jok 4:3; DS 46:9). Iš tikrųjų, jei prašysime Dievą to, kas neteisu, tai bus mūsų pasmerkimui (DS 88:65).