Uola, akmuo Taip pat žr. Apreiškimas; Evangelija; Jėzus Kristus Perkeltine prasme reiškia Jėzų Kristų ir jo evangeliją, kurie yra tvirtas pamatas ir atrama (DS 11:24; 33:12–13). Uola, akmuo taip pat gali reikšti apreiškimą, per kurį Dievas apreiškia savo evangeliją žmonėms (Mt 16:15–18). Jis yra uola, tobulas jo darbas, PakĮst 32:4. Viešpats yra mano uola; juo pasitikėsiu, 2 Sam 22:2–3. Buvo atkirstas nuo kalno akmuo, bet ne rankomis, Dan 2:34–35. Jis buvo pastatytas ant uolos, Mt 7:25 (3 Nef 14:25). Jėzus Kristus yra akmuo, kuris buvo atmestas, ApD 4:10–11. Ta uola buvo Kristus, 1 Kor 10:1–4 (Iš 17:6). Kuris pastatytas ant uolos, priima tiesą, 2 Nef 28:28. Žydai atmes akmenį [Kristų], ant kurio jie galėtų statyti, JokK 4:15–17. Ant mūsų Išpirkėjo uolos mes turime statyti savo pamatą, Hel 5:12. Kas stato ant Kristaus doktrinų, stato ant jo uolos ir negrius užėjus potvyniams, 3 Nef 11:39–40 (Mt 7:24–27; 3 Nef 18:12–13). Išmintingas vyras pasistatė savo namą ant uolos, 3 Nef 14:24. Jeigu jūs pastatyti ant mano uolos, žemė ir pragaras negali nugalėti, DS 6:34. Kuris stato ant šitos uolos, niekada negrius, DS 50:44. Aš esu Mesijas, Sionės Karalius, Dangaus Uola, Moz 7:53.