Pagarbumas Taip pat žr. Baimė; Gerbti Gili pagarba šventiems dalykams; žavėjimasis. Viešpats įsakė Mozei nusiauti apavą, nes jis stovėjo ant šventos žemės, Iš 3:4–5. Dievo reikia bijoti ir ji gerbti, Ps 89:8. Deramai tarnaukime Dievui su pagarba ir dievota baime, Hbr 12:28. Moronis nusilenkė iki žemės ir karštai meldėsi, Al 46:13. Minia parpuolė ant žemės ir pagarbino Kristų, 3 Nef 11:12–19. Nusilenk prieš Dievą, DS 5:24. Prieš Dievo sostą viskas nusilenkia su nuolankia pagarba, DS 76:93. Jūsų protai buvo aptemdyti dėl to, kad atsainiai elgėtės su tuo, ką gavote, DS 84:54–57. Kiekvienas kelis klaupsis, ir kiekvienas liežuvis išpažins, DS 88:104. Iš pagarbos, arba pagarbumo, Aukščiausiosios Esybės vardui Bažnyčia pavadino tą kunigystę Melchizedeko vardu, DS 107:4. Palaiminimai bus išlieti ant tų, kurie garbina Viešpatį jo namuose, DS 109:21.