Ausis Taip pat žr. Klausyti, įsiklausyti Raštuose žodis „ausis“ dažnai vartojamas kaip asmens gebėjimo girdėti ir suprasti Dievo dalykus simbolis. Jie turi ausis, bet negirdi, Ps 115:6. Viešpats žadina mano ausį girdėti, Iz 50:4–5 (2 Nef 7:4–5). Kas turi ausis, kad girdėtų, tegirdi, Mt 11:15. Jų ausys prastai girdi, Mt 13:15 (Moz 6:27). Akis neregėjo, nė ausis negirdėjo to, ką Dievas paruošė tiems, kurie jį myli, 1 Kor 2:9 (DS 76:10). Velnias kužda į jų ausis, 2 Nef 28:22. Atverkite savo ausis, kad išgirstumėt, Mzj 2:9 (3 Nef 11:5). Buvau daug kartų šaukiamas, bet nenorėjau girdėti, Al 10:6. Atsukite ausį mano žodžiams, Al 36:1 (Al 38:1; DS 58:1). Nėra ausies, kuri neišgirs, DS 1:2. Ausys atveriamos per nusižeminimą ir maldą, DS 136:32.