Pamokslauti, skelbti Taip pat žr. Evangelija; Misionieriškas darbas Pateikti žinią, padedančią geriau suprasti evangelijos principą ar doktriną. Viešpats patepė mane skelbti gerąją naujieną romiesiems, Iz 61:1 (Lk 4:16–21). Kelkis, eik į Ninevę ir skelbk jai, Jon 3:2–10. Nuo tada Jėzus pradėjo pamokslauti, Mt 4:17. Eikite į visą pasaulį ir skelbkite evangeliją visai kūrinijai, Mk 16:15. Mes skelbiame Kristų nukryžiuotąjį, 1 Kor 1:22–24. Jis nužengė žemyn ir skelbė kalėjime esančioms dvasioms, 1 Pt 3:19. Ir nebuvo nieko kito, kaip tik pamokslavimas ir nuolatinis raginimas, norint išlaikyti juos Viešpaties baimėje, En 1:23. Jis įsakė jiems neskelbti nieko kito, kaip tik atgailą ir tikėjimą Viešpačiu, Mzj 18:20. Žodžio pamokslavimas stipriai skatino žmones daryti tai, kas teisinga, Al 31:5. Neturi manyti, jog esi pašauktas pamokslauti, kol nesi pašauktas, DS 11:15. Nė vienam nebus duota eiti skelbti evangelijos, jeigu jis neįšventintas, DS 42:11. Ši evangelija bus skelbiama kiekvienai tautai, DS 133:37. Evangelija pradėta skelbti jau nuo pradžios, Moz 5:58.