Danguje yra dviejų rūšių esybės, vadinamos angelais: tos, kurios yra dvasios, ir tos, kurios turi kūnus iš mėsos ir kaulų. Angelai, kurie yra dvasios, dar negavo kūno iš mėsos ir kaulų, arba jie yra dvasios, jau turėjusios mirtingą kūną, ir laukia prikėlimo. Angelai, turintys kūnus iš mėsos ir kaulų, yra arba prikelti iš mirusiųjų arba perkelti.
Raštuose angelų veikla minima daug kartų. Kartais angelai, perduodami Dievo žinią, kalba griaustinio balsu (Mzj 27:11–16). Teisūs mirtingi vyrai taip pat gali būti vadinami angelais (DžSV Pr 19:15). Kai kurie angelai tarnauja aplink Dievo sostą danguje (Al 36:22).
Raštai taip pat kalba apie velnio angelus. Tai yra tos dvasios, kurios ikimirtingajame gyvenime nusekė paskui Liuciferį ir buvo išmestos iš Dievo akivaizdos ir numestos žemėn (Apr 12:1–9; 2 Nef 9:9, 16; DS 29:36–37).