Dievas, Dievybė

Raštuose titulas „Dievas“ dažniausiai reiškia Tėvą arba Elohimą. Jis vadinamas Tėvu, nes jis yra mūsų dvasių tėvas (Mal 2:10; Sk 16:22; 27:16; Mt 6:9; Ef 4:6; Hbr 12:9). Dievas Tėvas yra aukščiausias visatos valdovas. Jis yra visagalintis (Pr 18:14; Al 26:35; DS 19:1–3), visažinantis (Mt 6:8; 2 Nef 2:24) ir visur esantis per savo Dvasią (Ps 139:7–12; DS 88:7–13, 41). Žmonija turi ypatingą ryšį su Dievu, kas išskiria žmogų iš visų kitų kūrinių tarpo: vyrai ir moterys yra dvasiniai Dievo vaikai (Ps 82:6; 1 Jn 3:1–3; DS 20:17–18).

Yra aprašyti keli Dievo Tėvo pasirodymo ar kalbėjimo žmogui atvejai. Raštai sako, kad jis kalbėjo Adomui ir Ievai (Moz 4:14–31) ir keletą kartų pristatė Jėzų Kristų (Mt 3:17; 17:5; Jn 12:28–29; 3 Nef 11:3–7). Jis pasirodė Steponui (ApD 7:55–56) ir Džozefui Smitui (DžS–I 1:17). Vėliau jis pasirodė kartu Džozefui Smitui ir Sidniui Rigdonui (DS 76:20, 23). Tiems, kurie myli Dievą ir skaistina save prieš jį, Dievas kartais suteikia privilegiją asmeniškai matyti ir žinoti, kad jis yra Dievas (Mt 5:8; 3 Nef 12:8; DS 76:116–118; 93:1).

Dievas, žinomas kaip Jehova, yra Sūnus, Jėzus Kristus (Iz 12:2; 43:11; 49:26; 1 Kor 10:1–4; 1 Tim 1:1; Apr 1:8; 2 Nef 22:2). Jėzus veikia vadovaujamas Tėvo ir tobulai su juo sutaria. Visa žmonija yra jo broliai ir seserys, nes jis yra vyriausias iš Elohimo dvasinių vaikų. Kai kurios Raštų eilutės į jį kreipiasi žodžiu Dievas. Pavyzdžiui, Raštai sako, kad „Dievas sukūrė dangų ir žemę“ (Pr 1:1), bet iš tikrųjų tai Jėzus, vadovaujamas Dievo Tėvo, buvo tas Kūrėjas, (Jn 1:1–3, 10, 14; Hbr 1:1–2).

Šventoji Dvasia taip pat yra Dievas ir vadinama Šventa Dvasia, Dvasia arba Dievo Dvasia taip pat kitais panašiais vardais ir titulais. Šventosios Dvasios padedamas žmogus gali sužinoti Dievo Tėvo valią ir žinoti, kad Jėzus yra Kristus (1 Kor 12:3).