Elija

Senojo Testamento pranašas, kuris sugrįžo paskutinėmis dienomis, kad suteiktų užantspaudavimo galios raktus Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui. Savo laiku Elija tarnavo šiaurinėje Izraelio karalystėje (1 Kar 17–22; 2 Kar 1–2). Jis turėjo didį tikėjimą Viešpačiu ir pasižymėjo daugeliu stebuklų. Jis padarė, kad nelytų tris su puse metų. Jis prikėlė iš mirusiųjų berniuką ir iššaukė ugnį iš dangaus (1 Kar 17–18). Žydai vis dar laukia Elijos sugrįžtant, kaip pranašavo Malachijas (Mal 3:23). Jis iki šiol tebėra laukiamas svečias per žydų Paschą, kur jo visada laukia atviros durys ir laisva vieta.

Pranašas Džozefas Smitas sakė, kad Elija turėjo Melchizedeko kunigystės užantspaudavimo galią ir buvo paskutinis pranašas prieš Jėzų Kristų, galėjęs tai daryti. Ant Atmainymo kalno jis pasirodė su Moze ir suteikė kunigystės raktus Petrui, Jokūbui ir Jonui (Mt 17:3). 1836 m. balandžio 3 dieną jis su Moze ir kitais vėl pasirodė Kirtlando (Ohajo valst.) šventykloje ir suteikė tuos raktus Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui (DS 110:13–16). Visa tai įvyko ruošiantis Viešpaties antrajam atėjimui, kaip pasakyta Malachijo 3:23–24.

Elijos galia yra kunigystės užantspaudavimo galia, kuria tai, kas surišama ar atrišama žemėje, yra surišama ar atrišama danguje (DS 128:8–18). Šiais laikais išrinktieji Viešpaties tarnai žemėje turi šią užantspaudavimo galią ir atlieka gelbstinčias evangelijos apeigas gyviesiems ir mirusiesiems (DS 128:8).