Šlovė Taip pat žr. Šlovės laipsniai; Šviesa, Kristaus šviesa; Tiesa Raštuose šlovė dažnai reiškia Dievo šviesą ir tiesą. Ji taip pat gali reikšti pagarbą ar garbę bei tam tikrą amžinojo gyvenimo būseną arba Dievo šlovę. Šventas yra Pulkų Viešpats: visa žemė pilna jo šlovės, Iz 6:3 (2 Nef 16:3). Mes esame keičiami į tą patį atvaizdą iš šlovės į šlovę, 2 Kor 3:18. Jis prikels mane gyventi su juo šlovėje, Al 36:28. Šlovė, kurią gausime prikėlimo metu, priklausys nuo teisumo, DS 76:50–119. Dievo šlovė yra sąmonė, DS 93:36. Dievo šlovė yra įgyvendinti žmogaus nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą, Moz 1:39. Pamačiau dvi Asmenybes, kurių skaistumo ir šlovės neįmanoma apsakyti, DžS–I 1:17.