Apgavystė, apgauti, apgaulė Taip pat žr. Klasta; Melavimas Raštuose vartojama prasme, apgauti reiškia įtikinti kažką tuo, kas nėra tiesa. Kas apgaulingai neprisiekė, įkops į Viešpaties kalvą, Ps 24:4. Gelbėk mane nuo apgaviko, Ps 43:1. Vargas vadinantiems pikta geru, o gera piktu, Iz 5:20 (2 Nef 15:20). Tegul niekas savęs neapgaudinėja, 1 Kor 3:18. Tegul niekas jūsų neapgauna tuščiais plepalais, Ef 5:6. Piktas žmogus apgaudinės ir bus apgaudinėjamas, 2 Tim 3:13. Šėtonas, kuris apgavo visą pasaulį, buvo išmestas lauk, Apr 12:9. Šėtonas buvo surištas, kad daugiau nebeapgaudinėtų tautų, Apr 20:1–3. Viešpaties neapgausi, 2 Nef 9:41. Jei sekate Sūnumi, nedarydami jokios apgaulės prieš Dievą, jūs gausite Šventąją Dvasią, 2 Nef 31:13. Šeremas išpažino, kad buvo apgautas velnio galios, JokK 7:18. Karaliaus Nojaus žmonės buvo apgauti pataikūniškais žodžiais, Mzj 11:7. Išmintingi pasitelkė Šventąją Dvasią savo vadovu ir nebuvo apgauti, DS 45:57. Vargas apgavikams, DS 50:6. Jis tapo Šėtonu, visų melų tėvu, kad apgaudinėtų ir akintų žmones, Moz 4:4.