Jėzus Kristus

Kristus (graikų k. žodis) ir Mesijas (hebrajų k. žodis) reiškia „pateptasis“. Jėzus Kristus yra dvasinis Tėvo Pirmagimis (Hbr 1:6; DS 93:21). Jis yra Tėvo Viengimis kūne (Jn 1:14; 3:16). Jis yra Jehova (DS 110:3–4) ir savo didžiajam pašaukimui buvo iš anksto paskirtas prieš pasaulio sukūrimą. Tėvo vadovaujamas Jėzus sukūrė žemę ir viską, kas joje (Jn 1:3, 14; Moz 1:31–33). Jis gimė Marijai Betliejuje, gyveno be nuodėmės ir atliko tobulą apmokėjimą už visas žmonijos nuodėmes, praliedamas savo kraują ir atiduodamas savo gyvybę ant kryžiaus (Mt 2:1; 1 Nef 11:13–33; 3 Nef 27:13–16; DS 76:40–42). Jis prisikėlė iš mirusiųjų ir tuo užtikrino, kad galiausiai visa žmonija bus prikelta. Jėzaus apmokėjimo ir prisikėlimo dėka tie, kurie atgailauja dėl savo nuodėmių ir paklūsta Dievo įsakymams, gali amžinai gyventi su Jėzumi ir Tėvu (2 Nef 9:10–12; 21–22; DS 76:50–53, 62).

Jėzus Kristus yra svarbiausia esybė, gimusi šioje žemėje. Jo gyvenimas yra tobulas pavyzdys, kaip turėtų gyventi visa žmonija. Visos maldos, palaiminimai ir kunigystės apeigos turi būti atliekamos jo vardu. Jis yra viešpačių Viešpats, karalių Karalius, Kūrėjas, Gelbėtojas, visos žemės Dievas.

Jėzus Kristus sugrįš galioje ir šlovėje, kad viešpatautų žemėje Tūkstantmečio metu. Paskutiniąją dieną jis teis visą žmoniją (Al 11:40–41; DžS–M 1).

Jo gyvenimo apžvalga (pagal įvykių seką)

Jėzaus gimimas ir misija buvo išpranašauti, Lk 1:26–38 (Iz 7:14; 9:6–7; 1 Nef 11).
Gimė, Lk 2:1–7 (Mt 1:18–25).
Apipjaustytas, Lk 2:21.
Pristatytas šventykloje, Lk 2:22–38.
Aplankytas išminčių, Mt 2:1–12.
Juozapas ir Marija bėgo su juo į Egiptą, Mt 2:13–18.
Atvežtas į Nazaretą, Mt 2:19–23.
Būdamas dvylikos metų aplankė šventyklą, Lk 2:41–50.
Turėjo brolių ir seserų, Mt 13:55–56 (Mk 6:3).
Pakrikštytas, Mt 3:13–17 (Mk 1:9–11; Lk 3:21–22).
Gundytas velnio, Mt 4:1–11 (Mk 1:12–13; Lk 4:1–13).
Pašaukė mokinius, Mt 4:18–22 (Mt 9:9; Mk 1:16–20; 2:13–14; Lk 5:1–11, 27–28; 6:12–16; Jn 1:35–51).
Davė pavedimus Dvylikai, Mt 10:1–4 (Mk 3:13–19; Lk 6:12–16).
Pasakė Kalno pamokslą, Mt 5–7.
Išpranašavo savo mirtį ir prisikėlimą, Mt 16:21 (Mt 17:22–23; 20:17–19; Mk 8:31; 9:30–32; 10:32–34; Lk 9:22; 18:31–34).
Buvo atmainytas, Mt 17:1–9 (Mk 9:2–8; Lk 9:28–36).
Išsiuntė septyniasdešimt, Lk 10:1–20.
Triumfališkai įžengė į Jeruzalę, Mt 21:1–11 (Mk 11:1–11; Lk 19:29–40; Jn 12:12–15).
Įsteigė sakramentą, Mt 26:26–29 (Mk 14:22–25; Lk 22:19–20).
Kentėjo ir meldėsi Getsemanėje, Mt 26:36–46 (Mk 14:32–42; Lk 22:39–46).
Buvo išduotas, suimtas ir paliktas, Mt 26:47–56 (Mk 14:43–53; Lk 22:47–54; Jn 18:2–13).
Nukryžiuotas, Mt 27:31–54 (Mk 15:20–41; Lk 23:26–28, 32–49; Jn 19:16–30).
Prisikėlė, Mt 28:1–8 (Mk 16:1–8; Lk 24:1–12; Jn 20:1–10).
Pasirodė po prisikėlimo, Mt 28:9–20 (Mk 16:9–18; Lk 24:13–48; Jn 20:11–31; ApD 1:3–8; 1 Kor 15:5–8).
Pakilo į dangų, Mk 16:19–20 (Lk 24:51–53; ApD 1:9–12).

Bažnyčios galva

Ikimirtingoji Kristaus būtis

Jėzaus Kristaus pavyzdys

Jėzaus Kristaus šlovė

Jėzaus Kristaus vardo priėmimas

Krikštu paliudykite, kad esate pasiryžę priimti Kristaus vardą, 2 Nef 31:13.
Norėčiau, kad priimtumėte Kristaus vardą, Mzj 5:6–12 (Mzj 1:11).
Kas tik norėjo priimti Kristaus vardą, prisijungė prie Dievo Bažnyčios, Mzj 25:23.
Visi, kurie buvo tikri tikintys Kristų, priėmė Kristaus vardą, Al 46:15.
Dangaus vartai atviri tiems, kurie tikės Jėzaus Kristaus vardą, Hel 3:28.
Palaimintas tas, kuris randamas ištikimas mano vardui paskutinią dieną, Etr 4:19.
Jie pasiryžę priimti Sūnaus vardą, Mor 4:3 (DS 20:77).

Kristaus pasirodymai po mirties

Prisikėlęs Jėzus pirmiausia pasirodė Marijai, Mk 16:9 (Jn 20:11–18).
Jėzus keliavo ir kalbėjo su dviem mokiniais pakeliui į Emausą, Lk 24:13–34.
Jėzus pasirodė apaštalams, ir šie lietė jo rankas ir kojas, Lk 24:36–43 (Jn 20:19–20).
Jėzus pasirodė Tomui, Jn 20:24–29.
Jėzus pasirodė mokiniams prie Tiberiados jūros, Jn 21:1–14.
Po savo prisikėlimo Jėzus tarnavo keturiasdešimt dienų, ApD 1:2–3.
Steponas matė Jėzų, stovintį Dievo dešinėje, ApD 7:55–56.
Jėzus pasirodė Sauliui, ApD 9:1–8 (DžSV ApD 9:7; ApD 26:9–17).
Kristų matė daugiau nei 500 žmonių, 1 Kor 15:3–8.

Kristaus pavaizdai ir simboliai

Abelis aukojo pirmagimius iš savo kaimenės, Pr 4:4 (Moz 5:20).
Imk savo vienintelį sūnų Izaoką ir atnašauk jį kaip atnašą, Pr 22:1–13 (JokK 4:5).
Viešpats įsakė Izraelio vaikams aukoti avinėlius be trūkumų, Iš 12:5, 21, 46 (Sk 9:12; Jn 1:29; 19:33; 1 Pt 1:19; Apr 5:6).
Tai duona, kurią Viešpats davė jums valgyti, Iš 16:2–15 (Jn 6:51).
Suduosi lazda į uolą, ir iš jos ištekės vanduo, kad žmonės galėtų gerti, Iš 17:6 (Jn 4:6–14; 1 Kor 10:1–4).
Ožys neš ant savęs visas jų kaltes, Kun 16:20–22 (Iz 53:11; Mzj 14:11; 15:6–9).
Mozė iškėlė skaistvarinę gyvatę, kad išgelbėtų tuos, kurie žvelgs į ją, Sk 21:8–9 (Jn 3:14–15; Al 33:19; Hel 8:14–15).
Jona išbuvo žuvies pilve tris dienas, Jon 2:1 (Mt 12:40).

Kristaus tūkstantmetinis viešpatavimas

Liudijimas apie Jėzų Kristų

Pranašystės apie Jėzaus Kristaus gimimą ir mirtį

Teisėjas

Valdžia

Jėzus mokė kaip turintis valdžią, Mt 7:28–29 (Mk 1:22).
Žmogaus Sūnus turi galią žemėje atleisti nuodėmes, Mt 9:6.
Jėzus įsakinėdavo su valdžia netyrosioms dvasioms ir jos jam paklusdavo, Mk 1:27 (Lk 4:33–36).
Jėzus įšventino dvylika, kad jie turėtų galią, Mk 3:14–15.
Jėzaus žodis buvo su galia, Lk 4:32.
Tėvas visą teismą pavedė Sūnui, Jn 5:22, 27.
Dievas patepė Jėzų Šventąja Dvasia ir galia, ApD 10:38.
Jėzus buvo paskirtas prieš pasaulio įkūrimą, 1 Pt 1:20 (Etr 3:14).
Kristus turi pragaro ir mirties raktus, Apr 1:18.