Sekminės

Sekminių, arba pirmųjų vaisių šventė, kaip dalis Mozės įstatymo, buvo švenčiama praėjus penkiasdešimčiai dienų po Paschos šventės (Kun 23:16). Sekminės buvo švenčiamos pažymint pjūtį ir Senajame Testamente vadinamos Pjūties švente, arba Savaičių švente. Būtent šios šventės metu apaštalai Jeruzalėje buvo pripildyti Šventosios Dvasios ir kalbėjo liežuviais (ApD 2; DS 109:36–37).