Amen

Reiškia „Tebūna taip“ arba „Taip yra“. Amen sakoma, norint parodyti nuoširdų ar iškilmingą pritarimą ar sutikimą (PakĮst 27:14–26) ar teisingumą (1 Kar 1:36). Mūsų dienomis po maldos, liudijimo ir pasisakymo klausiusieji tą maldą ar žinią balsu sako girdimą amen, kad parodytų sutikimą ir pritarimą.

Senojo Testamento laikais asmuo duodamas priesaiką turėjo pasakyti amen (1 Met 16:7, 35–36; Neh 5:13; 8:2–6). Kristus pavadintas „Amen, ištikimasis ir tikrasis liudytojas“ (Apr 3:14). Pranašų mokykloje amen taip pat buvo vartojamas kaip sandoros ženklas (DS 88:133–135).