Perkeltos esybės Asmenys, kurie taip pakeisti, arba perkelti į kitą būseną, kad nepatiria skausmo ar mirties iki jų prikėlimo į nemirtingumą. Henochas vaikščiojo su Dievu, paskui jo nebebuvo, nes Dievas jį pasiėmė, Pr 5:24 (Hbr 11:5; DS 107:48–49). Mozės kapo niekas nežino iki šiol, PakĮst 34:5–6 (Al 45:19). Elija viesulu pakilo į dangų, 2 Kar 2:11. Jei noriu, kad jis pasiliktų, kol ateisiu, kas gi tau? Jn 21:22–23 (DS 7:1–3). Jūs niekada neragausite mirties, 3 Nef 28:7. Kad neragautų mirties, jų kūnai buvo perkelti, 3 Nef 28:38 (4 Nef 1:14; Mrm 8:10–11). Jonas, mylimasis mokinys, gyvens, kol ateis Viešpats, DS 7. Aš priėmiau Henocho Sionę savo prieglobstin, DS 38:4 (Moz 7:21, 31, 69). Henochas ir jo broliai yra miestas, laikomas iki teisumo dienos, DS 45:12. Elija buvo paimtas į dangų neragavęs mirties, DS 110:13. Ant daugelio nužengė Šventoji Dvasia, ir jie buvo pagauti Sionėn, Moz 7:27.