Jonas Krikštytojas Taip pat žr. Aarono kunigystė; Elijas Naujajame Testamente – Zacharijaus ir Elzbietos sūnus. Jonas buvo siųstas paruošti žmones priimti Mesiją (Jn 1:19–27). Jis turėjo Aarono kunigystės raktus ir pakrikštijo Jėzų Kristų. Izaijas ir kiti pranašavo apie Jono misiją, Iz 40:3 (Mal 3:1; 1 Nef 10:7–10; 2 Nef 31:4). Jonas buvo įmestas į kalėjimą, ir jam buvo nukirsta galva, Mt 14:3–12 (Mk 6:17–29). Gabrielius pranešė Zacharijui apie Jono gimimą ir tarnystę, Lk 1:5–25. Jėzus mokė, kad Jonas Krikštytojas buvo didis pranašas, Lk 7:24–28. Atpažino Jėzų kaip Dievo Sūnų, Jn 1:29–34. Jono mokiniai tapo Jėzaus mokiniais, Jn 1:25–29, 35–42 (ApD 1:21–22). Nedarė stebuklų, Jn 10:41. Kaip prisikėlusi esybė buvo siųstas įšventinti Džozefą Smitą ir Oliverį Kauderį į Aarono kunigystę, DS 13 (DS 27:7–8; DžS–I 1:68–72). Pats buvo įšventintas angelo, būdamas aštuonių dienų amžiaus, DS 84:28.