Išėjimo knyga

Mozės parašyta Senojo Testamento knyga, aprašanti izraelitų išėjimą iš Egipto. Išėjimo knygoje aprašyta ankstyvoji Izraelio istorija gali būti suskirstyta į tris dalis: 1) žmonių vergavimas Egiptui; 2) jų išėjimas iš Egipto vadovaujant Mozei; ir 3) jų atsidavimas Dievo tarnystei savo religiniame ir politiniame gyvenime.

Pirmojoje dalyje, 1–15 skyriuose, rašoma apie Izraelio priespaudą Egipte, ankstyvąją istoriją ir Mozės pašaukimą, Išėjimą ir Paschos įsteigimą, žygį iki Raudonosios jūros, Faraono armijos sunaikinimą bei Mozės pergalės giesmę.

Antrojoje dalyje, 15–18 skyriuose, pasakojama apie Izraelio išpirkimą ir įvykius kelionėje nuo Raudonosios jūros iki Sinajaus, karčiuosius Maros vandenis, putpelių ir manos parūpinimą, šabo laikymąsi, stebuklingą vandens dovaną prie Refidimų bei mūšį ten su amalekitais, Jetro atvykimą į stovyklą ir jo patarimą apie civilinį liaudies valdymą.

Trečiojoje dalyje, 19–40 skyriuose, rašoma apie Izraelio pasišventimą Dievo tarnystei per iškilmingus įvykius prie Sinajaus. Viešpats paskyrė žmones būti kunigų karalyste ir šventa tauta; jis davė Dešimt įsakymų; ir jis davė nurodymus dėl palapinės, jos baldų ir garbinimo joje. Po to eina pasakojimas apie liaudies nusidėjimą garbinant auksinį veršį ir, galiausiai, pasakojimas apie palapinės statybą bei inventorių tarnavimams joje.